„Ilgesnės A juostos padės viešajam transportui greičiau pasiekti kelionės tikslą, kartu – trumpinti didelės dalies vilniečių kelionės laiką. Tai leis miestiečiams drąsiau rinktis viešąjį transportą ar kombinuoti keletą skirtingų kelionės būdų, mažinti neigiamą transporto taršos poveikį aplinkai ir gyvenimo kokybei, tai yra – didinti eismo saugumą, gerinti miesto ekologinę būklę“, – sako sostinės vicemeras Vytautas Mitalas.
Šešios iš suplanuotųjų viešojo transporto juostų bus įrengiamos ES lėšomis – jos mieste atsiras per 2021 metus. Likusios „A juostos“ bus finansuojamos savivaldybės ir privačių investuotojų – jų įrengimas numatytas iki 2022 metų. Šiemet toliau tęsis „A juostų“ projektavimo, projektinių pasiūlymų viešinimo ir statybos leidimų gavimo darbai.
„A juostų“ plėtra numatyta šiose gatvių atkarpose
- 1. T. Narbuto g. tarp Laisvės pr. ir Erelių g. (Konstitucijos pr.)
- 2. Ozo g. tarp Gelvonų g. ir Kernavės g.
- 3. Kareivių g. tarp Verkių g. ir Kalvarijų g.
- 4. Kalvarijų g. tarp Šeimyniškių g. ir Žalgirio g. (Trimitų g.)
- 5. Kalvarijų g. tarp Žalgirio g. (Trimitų g.) ir Konstitucijos pr.
- 6. Kalvarijų g. tarp Žalgirio g. ir J. Treinio g.
- 7. Pilaitės pr. tarp V. Pociūno g. ir Sietyno g.
- 8. Šeimyniškių g. tarp Kalvarijų g. ir Tuskulėnų g.
- 9. Šeimyniškių g. tarp Tuskulėnų g. ir Kalvarijų g.
- 10. Buivydiškių g. tarp Dūkštų g. ir Ozo g.
- 11. V. Kudirkos g. tarp J. Basanavičiaus g. ir J. Jasinskio g.
Mažės juostų automobiliams
Naujausi keleivių ir transporto srautų tyrimai rodo, kad centrinėje miesto dalyje viešuoju transportu pervežama kelis kartus daugiau keleivių, nei jų pravažiuoja asmeniniais automobiliais. Plečiant „A juostų“ tinklą bus taikomi kompleksiniai sprendimai – juostų atsiras daugiau, planuojama stiprinti ir kontrolės mechanizmus.
Be to, įvertinus eismo srautus, tam tikrose vietose šiuo metu esamos bendro transporto eismo juostos bus skiriamos viešajam transportui. Toks sprendimas preliminariai numatytas Kalvarijų, Šeimyniškių, V. Kudirkos gatvių atkarpose – tikslesni planai paaiškės pradėjus projektavimo darbus.
Kitose šalyse pritaikytų analogiškų sprendimų rezultatas yra ne tik sumažėję transporto taršos rodikliai, bet ir didesnis pėsčiųjų skaičius – centrinės miestų dalys dėl jų tampa gyvesnės, jaukesnės. Visa tai lemia ir teigiamus ekonominius rodiklius bei aktyvesnę darnaus judumo plėtrą mieste.
„Viešojo transporto eismo juostos įrengiamos vertinant daug rodiklių. Pirmiausia – keleivių srautus, kelionės trukmę ir viešojo transporto greitį, esamų A juostų tinklo nuoseklumą, realų viešojo transporto judėjimą, taip pat ir įtaką bendrai susisiekimo sistemai, jos pralaidumui“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Eismo organizavimo specialistai atkreipia dėmesį, kad plėsti gatves miesto centrinėje dalyje nėra efektyvu. Kaip rodo daugelio šalių patirtis, vien platinimas, nediegiant papildomų eismo organizavimo sprendimų nėra ilgalaikis, nes praplatintos gatvės netrukus vėl užsipildo automobiliais. Šiuo metu viename automobilyje sostinėje važiuoja vidutiniškai 1,4–1,6 žmogaus.
Kas keisis Kalvarijų gatvėje
Kalvarijų gatvėje, kur viešajam transportui jau anksčiau skirta viena bendro transporto eismo juosta nuo P. Lukšio iki Žalgirio g., tokios atkarpos suplanuotos ir nuo Žalgirio g. iki Konstitucijos pr. Jos atsiras šiuose ruožuose: nuo Šeimyniškių g. iki Žalgirio g., nuo Žalgirio iki Konstitucijos pr., nuo Žalgirio g. iki Treinio g. Šių atkarpų projektavimo darbai turėtų būti baigti per 2020 m., o pats daugumos atkarpų įrengimas preliminariai planuojamas 2021 m.
Minėtų atkarpų eismo pakeitimų poveikis buvo analizuojamas atskirai, investiciniame projekte buvo vertinamos jų kombinacijos, taip pat – privačių investuotojų darbų planai, galimi sudėtingesni projektavimo iššūkiai.
Eismo srautų skaičiavimus ir analizes SĮ „Vilniaus planas“ bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atliko ne tik Kalvarijų, bet ir kitose gatvėse, kuriose nagrinėta „A juostų“ atsiradimo galimybė. Kareivių g. jau įvyko ir vienos iš suplanuotų „A juostų“ projektinių pasiūlymų viešinimas visuomenei bei pradėti vykdyti tolesni projektavimo darbai.
Veža daugiau, bet lėtai dėl užkimštų gatvių
Apskaičiuota, kad Kalvarijų g. atkarpoje nuo Šeimyniškių iki Žalgirio g. piko metu viešuoju transportu vidutiniškai pervežami 1322 keleiviai per valandą, o automobiliu pravažiuoja apie 1179 keleiviai per valandą. Nors viešuoju transportu pervežamų keleivių skaičius yra didesnis, tačiau piko metu jo greitis šioje atkarpoje krenta daugiau nei 30 proc., o važiavimo laikas vidutiniškai pailgėja iki 40 proc. Dėl šių priežasčių sudėtinga užtikrinti punktualumą, kuris, miestiečių vertinimu, yra vienas svarbiausių rodiklių renkantis keliones viešuoju transportu. Skaičiuojama, kad „A juostos“ įrengimas šioje atkarpoje per metus padėtų sutaupyti apie 967 darbo dienas keleivių laiko.
Kalvarijų g. atkarpa priešinga kryptimi – nuo Žalgirio iki Šeimyniškių g. – viešuoju transportu piko valandomis pervežama apie 1711, automobiliu – 1150 keleivių. Tačiau piko metu viešasis transportas važiuoja apie 60 proc. ilgiau nei įprastai, o greitis sumažėja apie 40 proc. Išvada – A juostos įrengimas padėtų keleiviams per metus sutaupyti apie 680 darbo dienų laiko.
Be to, analizuojant būsimos „A juostos“ veiksmingumą Kalvarijų g., šalia Konstitucijos pr., suplanuota dar viena viešojo transporto stotelė tam, kad būtų pagerintos persėdimo galimybės ir centro prieigų pasiekiamumas. Numatoma ir Konstitucijos, Šeimyniškių, Kalvarijų g. sankryžos rekonstrukcija, kad atsiradus „A juostoms“ būtų sklandžiai sureguliuotas visų srautų judėjimas.
4+ automobilių mažės
Preliminariai planuojama, kad Kalvarijų g. „A juostomis“ galės važiuoti taksi ir elektromobiliai – bus stebima, kaip pasiskirsto srautai ir kokią įtaką šio transporto judėjimas turi autobusams ir troleibusams.
Stiprinant kontrolės mechanizmus, visame mieste planuojama palaipsniui atsisakyti tvarkos, leidžiančios „A juostomis“ važiuoti 4+ automobiliams, nes jų kontrolės mechanizmas sudėtingas ir neefektyvus.
