„Gjensidige“ duomenimis, dažniausia priežastis, dėl ko vairuotojai kviečia pagalbos kelyje tarnybą, yra eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Antra priežastis – automobilio gedimai kelyje.

„Matome, kad pagalbos kelyje ekipažų Lietuvos vairuotojams dvigubai dažniau prireikia darbo dienomis nei savaitgaliais, o tai susiję su intensyvesniu eismu ir žmonių suplanuotu laiku. Daugiausia iškvietimų sulaukiame „piko“ metu – ryte nuo 7 iki 9 val. ir vakare nuo 17 iki 19 valandos. Pirmadieniais ir penktadieniais žmonės pagalbos kelyje kreipiasi gerokai dažniau nei kitomis savaitės dienomis. Didžioji dalis vairuotojų iškvietimų yra iš Vilniaus ir magistralinių kelių A1 bei A2“, – kalbėjo Viktorija Katilienė, draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.

Nors šios žiemos orai buvo išskirtiniai, tačiau, pasak V. Katilienės, žiemos mėnesiais vairuotojai kreipėsi dėl tų pačių, šiam metų laikui būdingų problemų kelyje: eismo įvykių ir problemų, susijusių su akumuliatoriais.

Jos teigimu, bet kokiu metų laiku skambučių „bangą“ dažniausiai išprovokuoja prastos oro sąlygos. Gelbėti vairuotojus tenka po to, kai šie prasikerta padangas, įlenkia ratlankius. Draudikė atkreipė dėmesį, kad šią žiemą gerokai sumažėjo pagalbos kelyje skambučių iš užsienio. Žinovė tą sieja ir su koronavirusu, dėl kurio grėsmės buvo rečiau vykstama į užsienį.

V. Katilienė pastebėjo, kad vairuotojai dažnai prašo pagalbos dėl tokių gedimų, kurių prieš penkerius metus net nebuvo.

„Elektromobiliai kelyje patiria aukštos įtampos akumuliatorių gedimus. Prabangios klasės automobiliuose po gedimų užsiblokuoja greičių dėžė. Naujesnių modelių automobilius galima transportuoti tik naudojant pagalbinę įrangą. O kai sugenda elektronika, vairuotojams tokių gedimų įveikti beveik neįmanoma“, – pasakojo ji.

Draudikė išskyrė ir sudėtingiausius pagalbos kelyje iškvietimus.

„Daugiausia pastangų reikia transporto priemones ištraukti iš gilių griovių, nuokalnių ar vandens telkinių. Taip pat – iš daugiaaukščių ar požeminių stovėjimo aikštelių“, – vardijo V. Katilienė.

Draudikų duomenimis, vairuotojai Lietuvos keliuose dažniausiai (65 proc.) patiria akumuliatoriaus ir elektronikos gedimus. Bendrovės skaičiai rodo, kad 32 proc. pagalbos kelyje iškvietimų sudaro padangų bei ratlankių keitimas bei montavimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)