Perversmą eismo saugumo srityje sukėlusios aktyvaus saugumo sistemos suskaičiuojamos vienos rankos pirštais, o pradėti vertėtų nuo tų, kurios jau ne vienerius metus yra kiekvieno automobilio standartinėje įrangoje – tai stabdžių antiblokavimo (ABS) ir elektroninės stabilumo (ESP) sistemos.

Veikia nevienodai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis pažymėjo, kad pastarąjį dvidešimtmetį gerokai išaugę mikroprocesorių skaičiavimo pajėgumai ne tik sukėlė skaitmeninių technologijų revoliuciją, bet lėmė automobilių pramonės permainas.

„Saugumo sistemos veikia dėl kompiuterių, už kiekvieną atsakingas tam tikras valdymo blokas ir dėl to, kad jie dirba sparčiai bei gali apdoroti daug informacijos, viskas tobulėja“, – kalbėjo jis.

Anot mokslininko, keičiasi netgi visiems puikiai žinoma ABS sistema. Siekiama, kad ji prisitaikytų prie kelio sąlygų ir pagal jas keistų valdymo parametrus. Todėl šiuolaikiniame automobilyje sumontuota ABS labai skiriasi nuo tos, kuri buvo diegiama šio amžiaus pradžioje.

V. Žuraulis pastebėjo, kad skirtingų gamintojų sistemos veikia nevienodai. Vienų įranga anksčiau įsikiša į vairavimą, kitų – palieka atsargą. Skirtumai pastebimi netgi tarp dviejų to paties gamintojo modelių – profesionalūs inžinieriai „Peugeot 5008“ krosoveryje ABS, ESP ir kitų sistemų veikimą suprogramuoja kitaip nei hečbeke 208.

„Tai lemia faktas, jog automobiliai – ne tos pačios klasės. Jų inercija, masė, svorio centras, gabaritai skiriasi ir gamintojai, programuodami sistemas, į tai atsižvelgia“, – komentavo VGTU docentas.

Rezultatai gerėja metai po metų

ESP sistemų tobulėjimas akivaizdus lyginant identiškų testų rezultatus pamečiui. Europos metų automobilio rinkimų komisija kasmet renkasi Danijoje, kur uždarame oro uoste vieną po kito bando visų rinkimuose dalyvaujančių automobilių valdymo savybes bei įvairių sistemų veikimą. Bene seniausias metai po metų atliekamas bandymas, vadinamasis briedžio testas, sukelia vis mažiau problemų visiems automobiliams – ir dideliems SUV, ir mažiems hečbekams. Tinkamu metu įsikišanti stabilumo kontrolė ESP leidžia suvaldyti automobilį ir tiksliai įveikti staigų juostos keitimo ir grįžimo atgal manevrą.

Priekinė AEB kamera
Foto: Gamintojo archyvas

Savaime suprantama, jog Europos metų automobilio 2020 bandymuose atliekant briedžio testą geriausiai pasirodė sportiški automobiliai „Toyota Supra“ bei „BMW M135i xDrive“ – profesionalus vairuotojas sugebėjo jais testą įveikti važiuodamas 75 km/val. greičiu.

Tačiau kiti testo dalyviai atsiliko labai nežymiai nuo lyderių: geriausias „Peugeot 208“, „DS3 Crossback“ ir dar kelių modelių rezultatas buvo 70 km/val., „Škoda Scala“ pavyko užfiksuoti 68 km/val., „Mazda CX-30“ – 65 km/val., o „Subaru Forester“ – 64 km/val.

Jau ir mažuose modeliuose

Nuo 2014 metų, kai ESP įranga tapo privaloma ES parduodamuose lengvuosiuose automobiliuose, žuvusiųjų keliuose skaičius tapo mažesnis nei anksčiau. Remiantis Etsc.eu duomenimis, vienoje Europos Sąjungos valstybėje dar 2010 m. keliuose vidutiniškai žuvo 2 478 žmonės, o 2018 m. šis skaičius nukrito iki 1 806. Kai kuriose valstybėse šie skirtumai, vertinant procentais, dar ryškesni, pavyzdžiui, Lietuvoje 2010 m. žuvusiųjų keliuose buvo 299, o 2018 m. – 170.

ESP bei ABS reikšmė šiandien yra gerai žinoma ir išnagrinėta, jos dėmesio sulaukia vis rečiau. Daugiau investicijų sulaukia sistemos, kurias išskiria ir mokslininkai – autonominis avarinis stabdymas, adaptyvus greičio palaikymas, įspėjimas apie kliūtį aklojoje zonoje. Jos montuojamos daugelyje šiuolaikinių automobilių, tiesa, neretai tik renkantis papildomą įrangą.

Vis dėlto nereikėtų manyti, jog būtina išleisti 60 tūkst. eurų už naują „Audi A6“, norint gauti moderniausią eismo saugumą didinančią įrangą. Keliolika tūkstančių eurų kainuojančiuose hečbekuose jau yra autonominio avarinio stabdymo, eismo juostos palaikymo, įspėjimo apie objektus nematomoje zonoje sistemos. Šios srities lyderis šiuo metu yra „Peugeot 208“ – jo standartinėje įrangoje visos aukščiau minėtos sistemos jau montuojamos.

Nematomos zonos asistentas
Foto: Gamintojo archyvas

Daugelis specialistų pabrėžia ir infraraudonųjų spindulių naktinio matymo kameros naudą, tačiau jos kol kas montuojamos tik į prabangesnius automobilius – tokia opcija yra BMW 5, „Peugeot 508“ ar „Volkswagen Touareg“ papildomos įrangos sąrašuose.

Tobulėja ir kitos tiesiogiai su saugumu ir komfortu susijusios technologijos. Vien naujos kartos LED žibintai užtikrina, kad matomumas vairuojant tamsiu paros metus nebekeltų streso. Kai viskas ryšku kaip dieną mažiausiai 200 metrų į priekį, pastebėti į kelią išbėgusį laukinį gyvūną ar kelkraštyje einantį pėsčiąjį tapo kur kas lengviau.

Vairuojant kasdien nereikėtų nuvertinti ir jau ilgą laiką naudojamos paprastesnės įrangos. Lauko temperatūrai nukritus iki 3–4 laipsnių pagal Celsijų įvairiuose automobiliuose garsinis signalas įspėja apie galimą plikledį, o nuo rimtesnių nemalonumų nuleidus padangą apsaugo jų slėgio stebėjimo sistema.

Intensyviai tobulinama sistema

V. Žuraulio teigimu, autonominio stabdymo sistemos šiuo metu sparčiausiai tobulinamos – nuo paprastų radarų pereinama prie kamerų, o tai leidžia ne tik užfiksuoti kliūtį, bet ir ją identifikuoti.

„Sistemos jau gali atpažinti, ar tai kitas automobilis, inžinerinis objektas ar pėsčiasis, jos paremtos vaizdų analize. Gamintojams tai – taip pat prioritetas, todėl intensyviai testuojamos ir vystomos reikalingos technologijos“, – sakė pašnekovas.

Anot mokslininko, autonominio avarinio stabdymo sistemų tobulinimas – logiškas žingsnis į priekį. Jei vairuotojas padaro klaidą ir nepamato kliūties arba per vėlai sureaguoja, tokia įranga pati imasi veiksmų.

„Sistema stabdo automobilį ir, net jeigu avarijos išvengti nepavyksta, pasekmių sumažinimas gali būti labai reikšmingas. Labai didelis skirtumas, ar pėsčiasis bus partrenktas važiuojant 10 ar 40 km/val. greičiu“, – kalbėjo mokslininkas.

Supranta tik išbandę

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pastebėjo, kad elektroninių pagalbos sistemų naudos neįvertina tik tie vairuotojai, kuriems dar neteko jų išbandyti.

„Vairuotojai, kurie patys patiria, ką daro elektronika, kai automobilis pradeda slysti šonu ir kaip lengva būna jį suvaldyti, supranta tų sistemų reikšmę. Tuomet įsigydamas kitą automobilį žmogus jau žiūri, ar jame tokia įranga yra“, – komentavo saugaus eismo ekspertas.

Jis pridūrė, kad kiekvienas nerizikuodamas tai gali išbandyti Lietuvoje veikiančiuose autodromuose su slidžią dangą atkartojančiomis sąlygomis. Čia galima pačiam pajusti, kaip automobilis valdomas su įjungta ESP ir be jos.

2022 metais transporto industrija vers naują istorijos puslapį. ES parduodamuose automobiliuose taps privalomos galinio vaizdo kameros, avarinio stabdymo ir eismo juostos palaikymo sistemos. Tai, manoma, taps dideliu žingsniu „Vision 0“ (nė vieno žuvusiojo keliuose) link.