Prokurorai pranešė, kad pradėtame tyrime yra susitelkiama į „Mitsubishi Motors“ 1,6 ir 2,2 litro talpos dyzelinius variklius, kuriems Vokietija yra suteikusi aukščiausius „Euro 5“ ir „Euro 6“ reitingus, skiriamus už gamtos apsaugos standartų laikymąsi. Prokurorai įtaria, kad į šios talpos automobilių variklius buvo diegiami vadinamieji blokavimo įrenginiai, klastoję emisijų testų rezultatus.
Paskelbtame pranešime „Mitsubishi Motors“ teigė, kad 1,6 litrų talpos dyzelinius variklius, ištirtus po sausio 21 dieną bendrovės patalpose vykdytų kratų, gamina „Peugeot“ ir „Citroen“ prekinius ženklus valdanti „PSA Group“.
Bendrovė nepatikslino, kas yra atsakingas už 2,2 litrų talpos variklių gamybą, tačiau teigė, kad „nei viename „Mitsubishi Motors“ pagamintame variklyje nebuvo diegiami blokavimo įrenginiai“. Bendrovė teigė, kad kurdama variklius ir kontrolės sistemas, ji bendradarbiavo su atitinkamomis Vokietijos institucijomis ir „gavus patarimų, darė patobulinimus“.
„Neradome jokių priežasčių manyti, kad, kaip įtaria Frankfurto prokuratūra, bendrovėje buvo vykdytas sukčiavimas“, – teigiama bendrovės pranešime.
Šis tyrimas žymi naujausią etapą vadinamajame „dyzelgeito“ skandale, kuris iškilo dar 2015-aisiais, kai automobilių gamybos bendrovė „Volkswagen“ prisipažino į 11 mln. automobilių įdiegusi panašius blokavimo įtaisus, klastojusius emisijų testų rezultatus. Įdiegus šiuos įtaisus, automobiliai keliuose netrukdomai išmesdavo daugiau nei 40 kartų didesnį nei leidžiamą azoto oksidų kiekį.
Tokijuje įsikūrusi „Mitsubishi Motors“ 2016-aisiais prisipažino 25-erius klastojusi degalų taupumo testų rodiklius, dėl kurių automobiliai atrodydavo efektyvesni nei iš tiesų yra.
