Aplinkosaugos organizacijos DUH mokslininkai „atrado, mūsų akimis, akivaizdžiai neteisėtą išderinimo įtaisą, naudojamą matuojant „Volvo XC60“ modelio automobilio emisijas... realiomis vairavimo sąlygomis“, organizacija skelbė pranešime.
Įdiegus šiuos vadinamuosius išderinimo įtaisus, automobiliai emisijų testų metu atrodo daug mažiau taršūs, nei iš tiesų yra keliuose.
DUH pranešė, kad 9-22 laipsnių Celsijaus temperatūrose „Volvo“ dyzelinis variklis išmeta keturis kartus daugiau kenksmingų azoto oksidų, nei leidžiama pagal „Euro 5“ standartus. Išmetamų teršalų kiekis paaugo iki 12 kartų, kai išorinis temperatūros jutiklis buvo atšaldytas iki -4-0 laipsnių Celsijaus, pridūrė organizacija.
„Transporto priemonėms, išmetančioms tokį kiekį teršalų, neturi būti ir toliau leidžiama teršti mūsų miestų“, – sakė DUH vadovas Juergenas Reschas, ragindamas įvykdyti „techninės įrangos remontą“ ir įdiegti katalizatorius, pašalinsiančius anglies oksidus.
Tai yra pirmasis kartas, kai „Volvo“ buvo apkaltinta sukčiavimu emisijų testų metu.
Vadinamasis „dyzelgeito“ skandalas pratrūko 2015-aisiais, kai Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ prisipažino į 11 mln. automobilių įdiegusi išderinimo įtaisus. Į skandalą jau yra įsitraukę daug kitų automobilių gamintojų.
Tačiau Švedijos „Volvo“, kurią patronuoja Kinijos „Geely“, šiuos mestus kaltinimus greitai atmetė. Didesnis emisijų kiekis šaltose temperatūrose „dar nereiškia, kad į automobilį yra įdiegtas išderinimo įtaisas“, naujienų agentūrai AFP sakė bendrovės atstovas spaudai.
„Kiekvienas vidaus degimo variklis“ turi vadinamąją „apsaugos funkciją“, sumažinančią išmetamųjų dujų apdorojimą šaltu oru, taip bandant apsaugoti variklį nuo gedimų, kuriuos gali sukelti kondensacija ir ledo susiformavimas, pridūrė atstovas.
„Visos transporto priemonės“ buvo „licencijuotos pagal valdžios institucijų nuostatus“, tikino „Volvo“ atstovas.
„Dyzelgeito“ skandalas bendrovei „Volkswagen“ jau kainavo daugiau nei 30 mlrd. eurų. Įmonę imta skatinti vystyti automobilius su elektriniais varikliais.
Vokietijoje dyzelinu varomų automobilių pardavimai yra nukritę, kadangi pagal teismų sprendimus, su kuriais siekiama susidoroti su oro užterštumu, vairuotojai baiminasi būsiantys neįleisti įvažiuoti į miestų centrus.
Dėl azoto oksidų Vokietijoje kasmet miršta tūkstančiai žmonių. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO), šie teršalai sukelia astmos ir bronchito simptomus bei yra siejami su kraujagyslių ir kvėpavimo takų ligomis.
