Pristatymo metu didelis dėmesys skirtas Kauno miesto darnaus judumo plano vizijai iki 2030 metų. Vienas svarbiausių darnaus judumo plano tikslų yra mažinti taršiųjų susisiekimo priemonių naudojimą mieste gerinant susisiekimą visomis darniomis transporto rūšimis – viešojo transporto, bevarikliu transportu (dviračiais bei pėsčiomis), riedėjimo transportu (paspirtukais, elektriniais paspirtukais, riedlentėmis, riedžiais, elektriniais dviračiais).
Atsižvelgiant į tai, suformuotas priemonių rinkinys, padėsiantis kurti naujus miestiečių įpročius.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad labiausiai aplinką teršia ir klimato kaitai daugiausiai įtakos turi transporto sektorius. Lietuvoje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą daugiausiai patenka dėl lengvųjų automobilių naudojimo.
„Miestui nieko nedarant automobilių skaičius toliau augtų, didėtų kamščiai ir augtų tarša bei triukšmas. Darnaus judumo planas yra skirtas sumažinti kelionių automobiliais skaičių, ypač miesto centre. Kiti sprendiniai skirti užtikrinti, kad kelionės viešuoju transportu užtruktų mažiau laiko, o dviratininkams bei judėjimo negalią turintiems kauniečiams judėti mieste būtų kur kas patogiau“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Didelis dėmesys įgyvendinant svarbų strateginį miesto dokumentą bus skiriamas skatinant kauniečius judėti pėsčiomis. Bus tęsiamas pėsčiųjų takų tvarkymas, įrengiamos naujos viešojo transporto juostos, toliau atnaujinami autobusai ir troleibusai, plečiamas dviračių takų tinklas.
Dabartis
Šiuo metu dauguma Kauno gyventojų gyvena mikrorajonuose, tačiau apskritai gyventojų skaičius mieste mažėja. Pastebima, kad per paskutinius 10 metų gyventojų skaičius centre mažėja, žmonės aktyviai kraustosi į priemiesčius. Dėl to susisiekimui vis daugiau naudojami automobiliai.
Darbo vietos Kauno mieste pasiskirsčiusios labai plačiai. Didelis skaičius naujų darbo vietų kuriasi šalia magistralių, LEZ gamyklose, kur šiuo metu nėra darnios susisiekimo sistemos. Dėl šių faktorių prognozuojama, jeigu nebus imtąsi atitinkamų veiksmų, ateityje kelionių automobiliu skaičius vis didės, dviračių kelionės taip pat didės dėl kuriamos infrastruktūros, o viešuoju transportu naudosis mažiau žmonių. Kelionių pėsčiomis skaičius turėtų išlikti panašus.
Pagrindinis plano siekis - sumažinti automobilių judėjimą, tolygiai paskirstant keliones viešuoju transportu, dviračiais ir pėsčiomis.
Gerins viešojo transporto sąlygas
Pagrindinė Kauno viešojo transporto problema yra itin mažas A juostų ruožų skaičius. Šiuo metu jų tėra 3,5 km, tuo pačiu nustatyta, kad kelionės viešuoju transportu trunka beveik dvigubai ilgiau nei automobiliu. Be to, autobusai ir troleibusai neturi jokio prioriteto miesto judėjime.
Tad, pagrindinė užduotis, norint pritraukti kuo daugiau miestiečių naudotis viešuoju transportu – ji pagreitinti, pagerint pralaidumą, suteikti daugiau prioritetų eisme. Taip pat siekiama tobulinti stotelių komfortą, tvarkaraščių reguliavimą, aiškią persėdimo punktų sistemą, švieslenčių plėtrą.
Nustatyta, kad dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas Kaune nėra nuoseklus. Tolimesnis takų ir infrastruktūros gerinimas miestui turėtų būti prioritetas. Tikslas iki 2030 metų - dviračių takų didinimas iki 143 km. Pagal siūloma darnaus judumo planą reikėtų įrengti daugiau dviračių saugojimo vietų bei įkalnių pritaikymą dviračiams.
Planas – sureguliuoti judėjimą mieste
Svarbiausias plano projektas yra eismo valdymo platformos sukūrimas, t. y. šviesoforų, automobilių stovėjimo įrengimas ir valdymas, nustatyta, kad šiuo metu miesto centre eismas užkemšamas kol ieškoma, kur pastatyti automobilius.
Pranešimo metu konstatuota, kad miestas negali daryti didelės įtakos elektrinių automobilių didėjimui. Vienintelės priemonės tam - krovimo stotelių skaičiaus didinimo sąlygų gerinimas.
Siekiant gerinti oro taršos kontrolės sistemą miesto centre, norima sukurti vadinamąją žaliąją zoną, t. y. riboti automobilių eismą. Viena iš siūlomų priemonių – apmokestinti įvažiavimą į miesto centrą. Tai būtų vykdoma etapais.
Pagrindinis tikslas – išvengti tranzitinio eismo centrinėmis gatvėmis, tam siūloma apriboti ir apsunkinti patekimą į centrą. Pradžioje tai būtų daroma senamiestyje, vėliau tai galėtų plėstis ir į naujamiestį. Pasak darnaus judumo plano kūrėjų, planuojamas statyti Kėdainių tiltas iš dalies nuimtų tranzitinį transportą nuo Birštono gatvės.
Pokytis ir pinigai
Su darnaus judumo plano priemonėmis numanoma, kad judėjimas vyks greičiau, sumažės sužeistųjų ir mirusiųjų skaičius.
Plano rengėjų skaičiavimais iki 2030 metų viešojo transporto vystymui reikėtų skirti 143 mln. eurų, bevariklio transporto skatinimui – 35 mln. eurų, eismo valdymo priemonėms – 14 mln. eurų, eismo saugos didinimui – 81 mln. eurų. Kitoms priemonėms, prie kurių priskiriamas Kėdainių tilto statyba, planuojama skirti 30 mln.
