Šiame straipsnyje pateiksime keturis faktus, kuriuos žinant bus lengviau apskaičiuoti, įvertinti bendrą automobilio kainą ir neapsirikti – juk ne visada tas modelis, kurio kainoraštyje žiba mažiausi skaičiai, išties yra pigiausias.
Būtina palyginti įrangos paketus
Pamatę reklamą apie „nuo X sumos kainuojantį automobilį“, žmonės neretai nustemba atvykę į pardavimo saloną – už „X“ kainą galima įsigyti tik bazinės įrangos modelį. O gerai sukomplektuotas – pusantro karto brangesnis.
„Lyginant dviejų skirtingų automobilių kainas, būtina peržiūrėti jų komplektacijas. Pasitaiko, jog suvienodinus įrangos paketus, mažesnės pradinės kainos automobilis galiausiai tampa brangesnis“, – teigė „Mototoja“ „Toyota“ pardavimo vadovas Gediminas Jekenta.
Dėl šios priežasties visuomenėje paplito mitas apie neva brangesnius hibridinius automobilius, tačiau realybė dažniausiai yra visiškai kitokia. Į dyzelinį modelį sudėjus visas sistemas, kurios įeina į standartinę hibridinio įrangą, jis smarkiai pabrangsta ir kaina pralenkia hibridą.
Skiriasi eksploatavimo išlaidos
Automobilis yra perkamas ilgam, tad reikėtų įvertinti ne tik jo pradinę kainą ar mėnesinę lizingo įmoką, bet ir preliminarias eksploatacines išlaidas: techninės priežiūros, privalomojo civilinės atsakomybės bei kasko draudimų kaštus.
Šiuo požiūriu geras palyginimas – hibridiniai ir dyzeliniai automobiliai. Nors modelių dokumentacijoje retkarčiais nurodoma, jog pastarieji vartoja mažiau degalų, bendros jų naudojimo išlaidos – gerokai didesnės. Skirtingai nuo dyzelinių, hibridiniuose automobiliuose (turinčiuose benzininį ir elektrinį variklius) nereikia keisti pakaitinimo žvakių, kur kas ilgiau tarnauja degalų filtras, nereikalingas galingas akumuliatorius, automobilis neturi tokių svarbių įprastam automobiliui detalių kaip starteris ar generatorius, jo stabdžiai dyla 2 kartus lėčiau, nemažai kitų detalių, priešingai nei dyzeliniuose modeliuose, ilguoju laikotarpiu yra patikimesnės. Tai lemia, jog hibridinių automobilių techninė priežiūra kainuoja mažiau.
Vis dar galima išgirsti nepagrįstas abejones hibridinių sistemų patikimumu, tačiau didžiausią tokių modelių gamą turintis gamintojas „Toyota“ joms suteikia net 10 metų garantiją.
Degalų sąnaudos priklauso nuo vairavimo stiliaus
Automobilio apetitas degalams – vienas svarbiausių kriterijų atnaujinant šeimos transporto parką ir yra didžiausias eksploatavimo išlaidų šaltinis (neskaičiuojant paties automobilio nuvertėjimo). Tačiau modelių dokumentacijoje nurodomomis degalų sąnaudomis mažai kas bepasitiki – jos ilgą laiką buvo skaičiuojamos ne itin tiksliai, o pastarųjų metų matavimo metodikų pokyčiai automobilių pirkėjų įpročių dar nepakeitė. Nors pagal naująją WLTP metodiką patikrintų automobilių degalų sąnaudos jau atitinka realaus važiavimo metu pasiekiamus rezultatus, žmonės dar neretai į pateikiamus skaičius žvelgia nepatikliai.
„Norint įvertinti automobilio degalų suvartojimą, reikėtų jį išbandyti pačiam, o geriausia – šalia sėdint to automobilio pardavėjui. Patyręs ekspertas supažindina su svarbiausiomis savybėmis, papasakoja apie niuansus, pavyzdžiui, kaip tinkamai išnaudoti visus hibridinio automobilio privalumus ir sumažinti degalų sąnaudas“, – teigė G. Jekenta.
Žmonių vairavimo įpročiai – visiškai skirtingi, kaip ir degalų sąnaudos, nors įvairiais tyrimais buvo ne kartą įrodyta, jog daugeliu hibridinių modelių maždaug pusę laiko mieste galima važiuoti naudojant tik elektrą. O tai užtikrina minimalias degalų sąnaudas ir didesnį komfortą nei vairuojant dyzelinu varomą automobilį.
Kas bus po 5 metų?
Automobiliai dažniausiai perkami ilgam laikui – penkeriems ar septyneriems metams. Prognozuoti tikslią jų vertę ateityje yra labai sudėtinga, tačiau numatyti tendencijas galima. Juolab, kad automobilių pardavėjai ar bankų atstovai, pateikdami lizingo pasiūlymą, patys apskaičiuoja likutinę vertę. Į tai būtina atkreipti dėmesį: likutinė automobilio vertė po 5 metų gali būti ir 38, ir 25 proc. Šis skaičius daro didelę įtaką mėnesinei lizingo įmokai, o mokant visą sumą iškart – numatomai pardavimo kainai.
Aukštesnė likutinė vertė, įprastai, suteikiama automobiliams, kurie, tikėtina, bus paklausūs ir ateityje. Perkant oficialiose atstovybėse, tai – kokybiški, ekologiški, užsirekomendavusių gamintojų modeliai.
Svarbu paminėti, jog senesnių dyzelinių automobilių eismas šiandien yra apribotas ne viename Europos didmiestyje ir tokių miestų skaičius tik auga. Tikėtina, kad po 5 metų tokie modeliai negalės patekti į jokios mūsų žemyno sostinės centrą.
„Didieji Lietuvos miestai iki šiol kenčia nuo transporto spūsčių, prastos oro kokybės. Europos valstybėms pradėjus įgyvendinti dyzelinu varomų transporto priemonių mažinimo planus, daugelis dyzelinių automobilių, tikėtina, bus parduotos toms valstybėms, kurios ribojimų neturi. O tai dar labiau padidintų taršą ir neigiamai paveiktų Lietuvos gyventojus“, – komentuodamas dar 2018 m. paskelbtus planus apie nacionalinį oro taršos mažinimo planą ir norą apriboti dyzelinių automobilių judėjimą, sakė tuometinis aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Įvairių Europos miestų centruose jau dabar įrengiamos specialios nulinės emisijos zonos, į kurias galima įvažiuoti tik elektromobiliais bei hibridiniais modeliais – šios tendencijos pamažu atkeliauja ir į Lietuvą. Jos turi įtakos automobilio pardavimui ateityje ir šiuo metu suteikiamai likutinei vertei.
