Akcentuojama, kad esą 130 g/km CO2 išmetančių automobilių savininkai per metus turėtų susimokėti maždaug 20 eurų mokestį. Kuo didesnė tarša, tuo didesnis būtų ir metinis mokestis.

Tačiau automobilių rinkos ekspertas, transporto skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis ramina – lietuviams tikrai liks kuo važiuoti. Tačiau iš pamėgtų galingesnių, didesnių automobilių teks persėsti į turinčius mažesnio darbinio tūrio variklius, kompaktiškesnius modelius.

„Po nubrėžta 130 g/km CO2 riba papuola daugybė naujų ir apynaujų automobilių, tačiau tikrai yra ir senesnių modelių, kurių emisija nesiekia šios ribos. Tiesa, tokie automobiliai bus silpni ir tikrai neviršys 70-82 kW galios (jeigu benzininiai). O dyzelinių automobilių anglies dvideginio emisija yra netgi žemesnė nei analogiškų benzininių“, – akcentavo pašnekovas.

Jis žvilgtelėjo ir populiariausius Lietuvome modelius ir nurodė, kad, pavyzdžiui, ribos, nuo kurios reikės mokėti mokesčius, nesiekia 6 kartos „Volkswagen Golf“, turintis benzininį 1,2 l 63 kW variklį, mat, remiantis gamintojo duomenimis, jis išmeta 129 g/km CO2. Susimokėti nereikės ir tokio paties modelio, turinčio dviejų litrų dyzelinį variklį, savininkui, mat 103 kW variklis išmeta 126 g/km CO2. Tačiau mokėti mokesčius teks 2018-ųjų metų „Volkswagen Passat“, turinčio dvilitrį dyzelinį variklį ir visus keturis varančiuosius ratus, savininkui, nes 110 kW variklis išmeta 130 g/km CO2.

Duomenų nėra

M. Buzelis ironizuoja, kad norint įgyvendinti tokius planus, egzistuoja „menka problema“. Jei norima apmokestinti automobilius pagal CO2 emisiją, reikia turėti tokius Lietuvoje registruotų automobilių duomenis.

„Prieš kelis mėnesius „Regitra“ galėjo pateikti tik maždaug 17 proc. Lietuvoje registruotų automobilių anglies dvideginio emisiją, kai nurodoma, kiek gražų teršalų išmetama važiuojant vieną kilometrą. Rodos, duomenys pradėti kaupti 2014 m.“, – stebėjosi pašnekovas.

Klausimas, kaip Aplinkos ministerija ketina surinkti visus duomenis, anot M. Buzelio, lieka atviras. Vien gamintojų pateiktais duomenimis ir katalogais apsiriboti negalima, mat, sako žinovas, to paties automobilio, turinčio kitokio dydžio ratlankius ir padangas, emisija skirsis. Be to, skirtumus lemia ir tai, ar įdiegtos „Start & Stop“ ir panašios taršą reguliuojančios sistemos.

Automobilių tarša
Foto: Shutterstock

Kišenių nesuplėšys

Nepaisant visko, už automobilį, kuris neperlips taršos normos ribų, neteks pakloti aukso kalnų. Anot M. Buzelio, net sumokėjus 1500 eurų galima rasti netaršų naudotą modelį.

„Tiesa, jie bus labai nedideli, su mažo darbinio tūrio varikliais. Tokių dabar rinkoje parduodama kelios dešimtys ir dažniausiai tai – japoniški automobiliai“, – kalba pašnekovas.

Už naudotą automobilį šiandien lietuviai vidutiniškai sumoka apie 4300 eurų. Tokia suma, anot žinovo, jau užtektina ieškant netaršaus ir po 130 g/km riba telpančio automobilio. Tiesa, tarp „premium“ segmento skelbimų ieškoti tinkamo modelio neverta – šie visi bus taršesni.

Tačiau mokestis tiems, kurie vairuos 130 g/km CO2 išmetančius automobilius – 20 eurų per metus – per mažas, įsitikinęs M. Buzelis. Kaip pavyzdį jis pateikia 2003 m. laidos 5 serijos BMW, turintį 3 litrų darbinio tūrio dyzelinį variklį.

„Tokio automobilio emisija siekia 213 g/km. Tai reiškia, kad savininkas per kiekvieną techninę apžiūrą (būtent taip siūloma surinkti mokestį) turės sumokėti 20 eurų (už didesnę nei 130 g/km emisiją) ir 41,5 euro už viršytą normą. Iš viso – 61,5 eurų. Gauname, kad per metus tokio automobilio eksploatacija pabrangsta maždaug 30 eurų arba maždaug 2,5 euro per mėnesį. Tikrai ne ta riba, kuri priverstų atsisakyti tokių automobilių“, – skaičiavo žinovas.

Nepaisant to, ekspertų skaičiavimu, Lietuvoje gali būti maždaug 1,4 mln. automobilių, kurių CO2 emisija perkopia 130 g/km ribą, ir jų savininkams teks mokėti mokesčius.

Dauguma Europos valstybių turi „žaliajį“ mokestį už automobilių keliamą taršą

Skuba naudos neatneš

S. Skvernelis taip pat informavo, kad automobilių taršos mokestis laukia jau 2020 m. sausio 1 d. Jis neatskleidė, kaip mokestis bus renkamas, tačiau nurodė, kad bus siekiama apriboti į Lietuvą pirmą kartą atvežamus automobilius ir paversti taršiausius finansiškai nepatraukliais. Tačiau M. Buzelis skeptiškai vertina galimybes per mažiau nei pusmetį įvesti naują mokestį.

„Pirmiausia reikėtų sugalvoti sistemą, kuri leistų efektyviai surinkti duomenis apie automobilių emisiją. Nes ne visi net ir iš užsienio įvežti automobiliai turi tokius duomenis savo techniniame pase, – akcentavo ekspertas, pridūręs, kad skaičiuojama, jog iš visų per 2018 m. į Lietuvą įvežtų automobilių tik 2 proc. gali būti vadinami mažataršiais. – Pernai tokių automobilių galėjo būti apie 2,8 tūkst.“

Nesukūrus sistemos, anot M. Buzelio, viskas galėtų baigtis tuo, kad du analogiškų automobilių savininkai mokės skirtingus mokesčius, mat vieno automobilio techniniame pase bus nurodyta tarša, kito – ne.