Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė trečiadienio posėdyje. Vyriausybei neįtiko ir kompromisinis siūlymas – leisti dviračiais važiuoti per šviesoforu reguliuojamas pėsčiųjų perėjas, o nereguliuojamose ir toliau drausti.

Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, posėdyje akcentavo, kad šiai dienai esamas teisinis reguliavimas yra užtektinas ir aiškus, kad dviratininkams būtų sudarytos tinkamos sąlygos kirsti važiuojamąją dalį.

„KET numato horizontalųjį ženklinimą, kur dvi lygiagrečios linijos sudarytos iš kvadratų žymi vietą, kur dviračių takas ar dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį. Šiose vietose dviratininkai turi kirsti kelią nenulipę nuo dviračių“, – akcentavo ministras, pridūręs, kad leidimas dviratininkams važiuoti pėsčiųjų perėjomis neužtikrintų eismo saugumo ir padidintų konfliktinių situacijų bei eismo įvykių skaičių jose.

Avarijų nėra daug

Peticijos autorius Marius Kučinskas posėdyje pabrėžė, kad dviračiais važiuoti per pėsčiųjų perėjas, ne specialiai įrengtas dviračių pervažas, teisės aktai leidžia ir Vokietijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, taip pat ir Estijoje bei Latvijoje.

„Be to, siūlymas yra per pėsčiųjų perėjas važiuoti pėsčiojo greičiu, tai yra, 3-7 km/val. greičiu. Be to, siūloma ir įpareigoti sustoti dviratininką prieš įvažiuojant į „zebrą“ – pabrėžė M. Kučinskas.

Jis pridūrė ir tai, kad statistika rodo, jog avarijų dėl to, kad dviratininkai važiavo per perėjas, nėra daug. Peticijos autorius akcentavo, kad kreipėsi į visos Lietuvos policijos komisariatus, teismus, savivaldybes.

„Tokių avarijų skaičius yra labai mažas“, – kalbėjo M. Kučinskas.

Premjeras Saulius Skvernelis posėdyje pasisakė pritariantis dviratininkų pasiūlymams, mat nuolatos mato, jog ir dabar dviratininkai nepaiso KET reikalavimų ir per pėsčiųjų perėjas važiuoja, o statistika liudija pastarųjų naudai.

„Galime apsimesti, kad problemos nėra ir drausti, nors dviratininkai elgiasi visai kitaip, arba galime bandyti šį procesą paversti saugiu pirmiausia dviratininkams ir kitiems eismo dalyviams“, – kalbėjo premjeras.

Vilius Šapoka, finansų ministras, akcentavo, kad pritaria peticijoje esančiam kompromisiniam variantui, tai yra, leidimui važiuoti ten, kur perėja reguliuojama šviesoforu, tačiau prievolei dviratį vestis ten, kur perėja nereguliuojama.

„Yra bendra tiesa, kad kai taisyklės pernelyg nutolsta nuo gyvenimo, jos yra laužomos ir negerbiamos. Manyčiau, su kompromisiniu variantu tikrai galime sutikti“, – kalbėjo V. Šapoka.

Ar įsitikino saugumu – nustatyti sudėtinga

Dmitrijus Bialas, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas, akcentavo, kad Europoje praktika įvairi, tačiau dauguma šalių, prisijungusių prie Vienos konvencijos, apibrėžiančios eismą, laikosi sisteminio požiūrio, kad per pėsčiųjų perėją turi būti einama, o per dviračių pervažą yra važiuojama.

„Klausimas, matyt, yra tas, kad kelio savininkai, tai yra, savivaldybės, organizuodamaos eismą ne visada naudoja tam tinkamą ženklinimą. Tai yra ten, kur kelio savininkai nusprendžia, kad yra saugu įrengti dviračių pervažą, ten turi būti dviračių pervažos. Tačiau kitais atvejais, kai nėra saugu, kelio savininkai nusprendžia, kad privaloma nulipti“, – aiškino specialistas pridūręs, kad Lietuva taip pat laikosi požiūrio, jog per pėsčiųjų perėją yra einama pėsčiomis.

Anot D. Bialo, nors peticijoje siūloma dviratininkui leisti važiuoti per perėją tik įsitikinus, kad tą daryti saugu, praktiškai eismo įvykio atveju patikrinti, ar dviratininkas elgėsi tinkamai, būtų sudėtinga.

„Sprendžiant, matyt, pagal kėbulo apgadinimus, dviratininko sužeidimą ir pan., tikrai būtų sunku žinoti, ar dviratininkas įsitikino, kad saugu, ar ne. Nors ir dabar galioja nuostata, kad dviratininkas, kirsdamas važiuojamąją dalį, privalo sulėtinti greitį ir įsitikinti, kad tą daryti saugu“, – akcentavo jis.

Jam pritarė ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Pasak jo, patikrinti, ar dviratininkas tikrai įsitikino, jog kelią kirsti buvo saugu, būtų ypač sudėtinga.

„Ar pakankamai sustojo, ar truputėlį greičiau važiuodamas pasižiūrėjo – visada būtų konfliktinė situacija, nes dviratininkas sakytų, kad įsitikino, o vairuotojas, kad jo nematė. Bet kai turime įpareigojimą sustoti ir persivaryti, tai yra riba, kada gali įvertinti žmogaus veiksmą, kitaip tariant, jeigu žmogus to nepadarė, tai įvykdė pažeidimą, ir vairuotojo kaltė vertinama kitaip“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Virginijus Sinkevičius, ekonomikos ir inovacijų ministras, akcentavo ir tai, kad avaringumo statistika palanki būtent dėl dabar galiojančių teisės aktų, įpareigojančių dviratininkus nulipti prieš pėsčiųjų perėjas ir dviratį persivesti.

„Keičiant teisės aktus, akivaizdu, mes galime turėti ir kitą statistiką“, – akcentavo V. Sinkevičius.

Vyriausybės balsavimas parodė, kad visgi dauguma ministrų pasisakė už draudimą važiuoti per pėsčiųjų perėjas. Dėl to, kad dviratininkams būtų neleista važiuoti perėjomis, balsavo 11 posėdžio dalyvių, už tai, kad leidimas būtų suteiktas, balsavo 4 dalyviai.