Bendrovės „YIT Lietuva“ kelių ir infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis sako, kad daugiausiai galimybių taupyti lėšas, mažinti poveikį aplinkai ir vykdyti efektyvesnę kelių priežiūrą šiandien suteikia pakartotinis asfalto panaudojimas, kelio dangos atnaujinimas panaudojant seną asfalto sluoksnį ir žemesnėje temperatūroje apdoroto asfalto naudojimas. Šie metodai vis plačiau taikomi Skandinavijos valstybėse, tačiau jau nėra naujovė ir Lietuvoje.

„Senos asfalto dangos perdirbimas ir panaudojimas iš naujo yra geras sprendimas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai draugiška aplinkai technologija, atitinkanti žiedinės ekonomikos principus: skatinamas antrinių žaliavų panaudojimas, išmetamųjų atliekų kiekiai sumažinami iki minimalių. Susmulkinus seną asfalto dangą ją galima panaudoti naujo mišinio gamybai. Tai naudinga ir ekonominiu požiūriu – reikia gerokai mažiau naujos asfalto žaliavos. Lietuvoje, kur akmens asfalto gamybai reikia importuoti, senos dangos perdirbimas yra ypatingai praktiškas sprendimas“, – sako A. Braželis.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu kasmet suremontuojama apie 250 km kelio dangų, atliekant paprastojo remonto darbus. Vidutiniškai apie 10-20 proc. šių remonto darbų yra atliekami panaudojant seną asfalto dangą.

Kai kelias yra rekonstruojamas, iš seno asfalto dangos išgautas naudoto asfalto granules numatoma panaudoti naujai įrengiamuose dangos konstrukcijos sluoksniuose. Be to, atliekant asfalto dangos remontą plačiai taikoma karštojo regeneravimo technologija, įskaitant „Remix“ metodą. Naudojant tokias technologijas asfalto danga atnaujinama iš karto panaudojant vietoje esamą asfalto dangą.

Asfalto dangos pakartotinis panaudojimas yra ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir leidžia mažinti anglies dvideginio (CO2) emisijas. Klimato krizės akivaizdoje šis aspektas yra ne mažiau svarbus. Skaičiuojama, kad didinant iš naujo panaudojamo asfalto dalį dėl kelio priežiūros darbų susidarančią šiltnamio dujų emisiją galima sumažinti iki 20 proc.

„Suomijoje „Remix“ būdu, panaudojant seną asfaltą atnaujinama maždaug trečdalis visų kelių, kuriems reikalingas dangos atnaujinimas. Kaip ir naudojant perdirbtą asfalto mišinį šis būdas leidžia sumažinti darbų kaštus ir poveikį aplinkai. Jis net dar efektyvesnis, nes sena asfalto danga panaudojama iš karto – jos nereikia niekur transportuoti ar sandėliuoti. Nuolat ieškome galimybių jį dar labiau patobulinti ir sumažinti asfalto mišiniui reikalingą naujos žaliavos bei bitumo kiekį. Galbūt, ateityje bus įmanoma reikiamos kokybės asfaltą išgauti naudojant vien tik seną dangos sluoksnį. Tai būtų didžiulis proveržis“, – sako A. Braželis.

Bandymai su žemos temperatūros asfaltu

Naujų galimybių kelių priežiūros srityje suteikia ir žemos temperatūros asfalto naudojimas. Darbų metu sumažinus asfalto įkaitinimo temperatūrą galima sumažinti energijos sąnaudas, kartu ir anglies dvideginio emisiją. A. Braželis pasakoja, kad šį metodą YIT pradėjo naudoti prieš daugiau nei dešimtmetį ir šioje srityje pasiekė nemenką progresą.

„Mūsų kolegos Skandinavijos šalyse gali pasigirti nemažais pasiekimais naudojant žemos temperatūros asfaltą. Jo įkaitinimo temperatūrą, nepakenkiant dangos kokybei, pavyko sumažinti nuo 160 iki 120 laipsnių. Iš viso nuo 2012 metų YIT Lietuvoje išbandė 1200 t žemos temperatūros asfalto“, – sako A. Braželis.

Klojamai dangai – specifiniai reikalavimai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiemet visoje Lietuvoje planuojama išasfaltuoti 445 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga. Šiais metais bendrai visam Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklui prižiūrėti ir įgyvendinti kelių bei kelio statinių statybos, rekonstravimo, eismo saugumą gerinančius ir kitus projektus skirta 583 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos bei ES lėšų.

Galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos kelių danga turi būti ilgaamžiška, pasižymėti eksploatacinėmis savybėmis, užtikrinančiomis eismo saugą ir važiavimo komfortą. Atskirais atvejais numatomos ir kitos būtinos kelio dangos savybės, pavyzdžiui, triukšmo, atsirandančio dėl automobilio rato ir kelio dangos sąveikos, mažinimas. Tuo pačiu, įrengtos kelio dangos paviršius turi būti pakankamai atsparus slydimui ir lygus.

A. Braželis pasakoja, kad naudojant minėtus kelių asfaltavimo būdus šios savybės yra užtikrinamos: „Žvelgiant iš techninės pusės tam tikrų iššūkių kyla. Pavyzdžiui, žemesnėje temperatūroje paruošiamas asfaltas yra standesnis, todėl jį sunkiau apdoroti. Su panašiomis problemomis susiduriama ir panaudojant seną asfalto dangą. Tačiau visi šie dalykai išsprendžiami. Šiandien jau galime labai gerai išanalizuoti perdirbamos dangos sudėtį, tiksliai apskaičiuoti reikiamą naujo mišinio sudėtį ir proporcijas, taip užtikrinant reikiamas asfalto dangos savybes“.