Paskutinis toks nesusipratimas įvyko gegužės 21 dieną „Žinių radijo“ laidoje, kai Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius, kalbėdamas apie techninės apžiūros stočių veiklos priežiūrą, teigė, kad jų pareigūnai, techninės apžiūros įmonėse atlikę automobilių patikrinimus, net pusei automobilių pakeičia apžiūros išvadas.

Visgi per metus Lietuvoje atliekama apie 942 tūkst. pirminių (iš pirmo karto teigiamą išvadą gauna 53,7 proc. automobilių) ir 476 tūkst. pakartotinių apžiūrų (iš viso apie 1,419 mln. apžiūrų). Savo ruožtu LTSA pareigūnai pernai atliko 144 kontrolinius patikrinimus, kas sudaro viso labo 0,01 proc. nuo minėto bendro apžiūrų skaičiaus. T. y. šių tikslinių patikrinimų (kai automobiliai atrenkami pagal iš anksto gautą informaciją, skundą ar vertinant padidintą riziką) dėl jų specifikos ir itin nedidelio patikrų skaičiaus negalima laikyti reprezentatyviu TA sistemos kokybiniu tyrimu.

Šiais metais iki gegužės 21 d. LTSA atliko 53 patikrinimus. Jų metu 28 atvejais buvo rasta trūkumų, tačiau tik 13 atvejų buvo pakeista kontrolieriaus išvada iš teigiamos į neigiamą. Taip pat LTSA atstovas minėjo, kad patikrinimo protokolai surašomi esant labai rimties pažeidimas, nustačius pavojingų ir didelių trūkumų. Asociacijos „Transeksta“ duomenimis šiais metais nei vienu pakartotinio patikrinimo atveju nebuvo nustatyta pavojingų trūkumų. Pažymėtina, kad buvo atvejų, kai LTSA pareigūnai nurodydavo papildomą trūkumą po to, kai techninės apžiūros kontrolierius jau būdavo užfiksavęs ne vieną trūkumą. Išskirtinis atvejis – LTSA pareigūnai nustatė papildomą trūkumą po to, kai kontrolierius jau buvo nurodęs 18 trūkumų ir labai aiškiai įvertinęs tos transporto priemonės būklę, kaip keliančią pavojų kitiems eismo dalyviams.

Svarbu ir tai, kad LTSA beveik visais atvejais atlieka vadinamuosius tikslinius patikrinimus, kuriems atrenkamos transporto priemonės, kurių techninę būklę dėl jų amžiaus ir (ar) naudojimo specifikos galima vertinti nevienareikšmiškai.

Techninės apžiūros įmonės ir asociacija „Transeksta“ savo ruožtu nuolat atlieka vidinius kontrolinius patikrinimus ir vertina riziką pagal Vidaus kokybės kontrolės sistemą (VKK). Šiais metais – iki gegužės 21 d. – TA įmonėse buvo atlikta 511 kontrolinių patikrinimų (blokuojamas apžiūros protokolo spausdinimas ir automobilis patikrinamas pakartotinai). Techninės apžiūros išvada iš teigiamos į neigiamą buvo pakeista 84 atvejais.

„Transeksta“ pabrėžia, kad pakankamai efektyviai atlikti tikslinius tikrinimus leidžia įdiegtos vaizdo stebėjimo sistemos stotyse ir modernus TA informacinės sistemos vidaus kokybės kontrolės modelis (leidžia vertinti rizikas, atlikti blokavimo veiksmus, savalaikį informavimą atsakingų už kontrolę asmenų). TA įmonės ypatingai suinteresuotos jų kontrolierių veiklos skaidrumu, tam buvo investuotos nemažos lėšos į minėto Informacinės sistemos modelio sukūrimą. Asociacija yra suteikusi visas prieigas prie vaizdo sistemų ir VKK modulio LTSA pareigūnams, taip demonstruodama, kad tiek TA įmonių, tiek jas kontroliuojančių institucijų tikslai yra tapatūs – gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir eliminuoti korupcijos pasireiškimo rizikas.

„Transeksta“ ir jos įmonės toliau tobulina VKK modulį, bendradarbiauja su LTSA atstovais šiais klausimais, ieško būdų kaip dar efektyviau atlikti kontrolinius tikrinimus. Tuo pačiu Asociacija tobulins ir korupcijos prevencijos sistemas, kurios labiau užkardys galimybę klientams siūlyti kyšius ar kontrolieriams juos priimti.

Per 2017-2018 darbą TA įmonėse praradus pasitikėjimą arba dėl kompetencijos stokos buvo priversti palikti 13 kontrolierių.