Draudimo bendrovė skaičiuoja, kad dėl duobių keliuose šiemet, per du mėnesius, į įmonę jau kreipėsi 110 vairuotojų, šis skaičius panašus kaip pernai, tačiau pavasarinis duobių iššūkis, ypač didmiesčių vairuotojų, dar laukia artimiausiais mėnesiais.

Pavasarį, palyginti su kitais metų laikais, pranešimų apie duobėse apgadintus automobilius ir patirtas žalas skaičius, draudikų duomenimis, išauga dvigubai. Žalų ekspertai taip pat pastebi, kad 1,5 karto dažniau nukenčia dešinės pusės ratlankiai ir padangos, nei minėtos kairės pusės dalys

„Kelių danga dažniausiai neišlaiko pavasarinio atlydžio. Esant nemažam automobilių srautui, ypač didmiesčiuose, duobės sparčiai gilėja, jas sunkiau pastebėti ir apvažiuoti, o svarbiausiose miesto gatvėse – ir sutvarkyti. Tai tikrai nemenkas išbandymas tiek vairuotojams, tiek kelininkams“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Draudimo žalų ekspertai pastebi, jog pastaraisiais metais mažėja įvykių skaičius, kai automobiliai nukenčia įvažiavus į duobę, tačiau auga vidutinė išmoka – pernai ji buvo daugiau nei 717 eurų, 2017 metais - 700 eurų, 2016 metais vidutiniškai tokie nuostoliai siekė 400 eurų.

A. Juodeikio teigimu, pagrindinė vidutinės žalos augimo priežastis įvažiavus į duobę – atsinaujinantis Lietuvos gyventojų automobilių parkas: daugėja naujų, brangesnių automobilių, kurių remontas kainuoja brangiau. Pastebima, kad kasmet brangsta ir automobilių serviso paslaugų kainos.

Žalos dydį lemia greitis, kuriuo važiuodamas automobilis įvažiuoja į duobę. Vidutinė žala, patiriama įvažiavus į duobę užmiestyje, kur automobiliai lekia žymiai didesniu greičiu, yra 1,5 karto didesnė nei miestuose.

„Greitis – bene didžiausias automobilių priešas duobėtame kelyje, – teigė A. Juodeikis. – Dalies įvykių tikrai būtų galima išvengti važiuojant mažesniu greičiu. Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo sąlygas, orus, kelio reljefą. Žinoma, kartais nepakanka ir to – duobės gylį sunku įvertinti tamsiuoju paros metu ar kai ji kupina vandens“, - aiškino draudikų atstovas.

Bendrovės duomenimis, vairuotojai dažniausiai kreipiasi, kai įvažiavę į duobę prakerta padangą, apgadina ratlankį, dėl smūgio pažeidžia variklio apsaugą, automobilio pakabą ir kitas važiuoklės dalis. A. Juodeikio teigimu, žalos atlyginamos klientams, kurie turi kasko draudimą ir patiria nuostolių netyčia įvažiavę į duobę kelyje. Tie klientai, kurie savo automobilio kasko draudimu nėra apdraudę, dėl žalos atlyginimo tokiu atveju turi kreiptis į kelio valdytoją ar savininką – dažniausiai savivaldybę.

Bendrovės žalų ekspertai yra pastebėję, kad didžiausius nuostolius įvažiavę į duobes patiria BMW, „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilių savininkai. Didesni nuostoliai fiksuojami ir jei automobilis yra nestandartinis - yra pakeista jo gamyklinė komplektacija – sumontuoti pridėtiniai spoileriai, žemo profilio padangos, pažeminta sportinė važiuoklė ar kita.