Didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja dalyvauja derybose dėl investicijų į „Argo Al“, nevairuojamų automobilių startuolį, remiamą korporacijos „Ford Motor Co.“, praneša „Bloomberg News“. „Ford Motor“ ir „Volkswagen“ įvertino startuolį „Argo“ 4 mlrd. JAV dolerių. Sandoris gali būti įgyvendintas per artimiausius kelis mėnesius.
Negalima tvirtinti, kad „Argo“ šio tipo technologijų srityje užima pirmaujančias pozicijas. Konsultacinės įmonės „Navigant“ nuomone, jos pasiūlymas nėra geriausias rinkoje, ir tokia nuomonė nėra be pagrindo. „General Motor Co“ autonominių transporto priemonių padalinys „Cruise“ ir „Alphabet Inc.“ analogiško tipo padalinys „Waymo“ prie tokio pobūdžio projektų yra dirbę daug ilgiau, o savaeigių automobilių įmonė „Aurora Innovation Inc.“ turi subūrusi labiau patyrusią vadovų grupę.
„Evercore ISI“ analitikai 4 mlrd. dolerių sumą vadina „nuviliančia“, ir tokie samprotavimai iš dalies pagrįsti. „Cruise“ neseniai buvo įvertinta 15 mlrd. dolerių, o startuolis „Zoox“ – daugiau nei 3 mlrd. dolerių,. „Ford“ investuotojai, kurie tikisi akcentuoti bazinę verslo vertę kaip būdą pakelti pagrindinės įmonės akcijų kainą, suprantama, jausis nusivylę.
„Volkswagen“ prie autonominių automobilių „vakarėlio“ prisijungė, sakytume, gana vėlai, ir jai būtinai reikia pasirūpinti prieiga prie pagrindinių technologijų. Panašu, kad jai belieka imtis to, kas jos jėgoms. Nors ji yra užmezgusi partnerystę su „Aurora“, tokios partnerystės perspektyvos nėra aiškios, – vienas iš „Aurora“ steigėjų Chrisas Urmsonas, regis, nėra linkęs pernelyg tvirtais saitais susisaistyti su nei viena automobilių gamintoja, ir bet kokiu atveju yra užsitikrinęs naują finansavimą iš „Sequoia Capital“ ir „ Amazon.com Inc.“.
„Volkswagen“ galėtų į šį kelią leistis viena. Iš tiesų, ji jau turi keletą savo pačios vidinių programų. Bet profesionalių specialistų trūksta, gamybos procesas brangus, o vidurinės grandies inžinieriai dažnai reikalauja daugiau nei 300 tūkst. JAV dolerių atlyginimų. Susijungimas į bendras komandas bei grupes padeda tinkamai paskirstyti išlaidas, sutelkiant dėmesį į bandymus ir darbo jėgą.
Gera žinia tiek „Volkswagen“, tiek „Ford“ įmonėms yra ta, kad, nepaisant pirmalaikių baimių, esą Silicio slėnis ketina dominuoti autonominių automobilių srityje, vadinamosios lenktynės įvaldant technologijas yra daugiau maratonas nei sprintas. Dar neseniai kalbėta apie tai, kad šie automobiliai kelius pasieks 2020 metais. Nei per plauką nepajudėta link šio tikslo, ir tokie lūkesčiai jau pagrįstai prislopinti. Tad vėluoti prie starto linijos – jokia pasaulio pabaiga.
Ir netgi jei „Argo“ neturi tos pačios auros kaip „Cruise“ ar „Waymo“, ji turi pranašumų palyginti su didele likusios pramonės dalimi. Įmonės direktorius Bryanas Salesky‘is buvo vienas iš pirmųjų darbuotojų, dalyvavusių tuometiniame „Google“ autonominių automobilių projekte, iš kurio vėliau susikūrė „Waymo“; o „Argo“ būstinė Pitsbege – tobula vieta prisivilioti geriausius dirbtinio intelekto bei robotikos ekspertus iš „Carnegie Mellon“ universiteto. Įmonės sugebėjimas prisikviesti profesionalus – pavydėtinas.
Susitarimo struktūra patvirtina nuomones, esą toks sandoris – išmintingas žingsnis. Remiantis pranešimais, abi įmonės svarsto galimybę steigti bendrąją įmonę. Tokiu atveju kiekviena iš jų gali valdyti 45 proc. startuolio, o steigėjai bei darbuotojai – likusius 10 procentų. Todėl nei vienai iš jų neteks konsoliduoti nuostolių į savo pajamų ataskaitą. Tad, neatmetama galimybė, kad investuotojai gali išvengti problemų, su kuriomis susiduria jų kolegos GM bendrovėje, kai „Cruise“ praėjusių metų nuostoliai, siekę 728 mln. dolerių, nusmukdė visos įmonės veiklos pelną 6,2 proc.
„Volkswagen“ mėgina vytis, bet atsižvelgus į tai, kokios ilgos ketina būti šios lenktynės, tai nėra galbūt taip svarbu. Ir jeigu jai pavyks ligi galo įgyvendinti savo investicijų į „Argo“ planą, ji bus pasinaudojusi pačia geriausiai prieinama galimybe.
