Daugiausia šių kamerų atsirado intensyviu eismu pasižyminčiose Savanorių bei Taikos prospektų sankirtose. Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo reguliavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras DELFI pasakojo, kad šių kamerų vairuotojams baimintis neverta – jos veikia kaip vaizdo davikliai.
„Kameros skaičiuoja prie sankryžos šviesoforų stojančius bei pravažiuojančius automobilius. Informacija perduodama valdikliui, kuris sprendžia, kaip optimizuoti sankryžos ciklą.
Kitaip tariant, šiose sankryžose šviesoforai tampa išmaniaisiais – valdo sankryžą pagal faktinius eismo srautus. Žinoma, iš anksto yra nustatytas pirminis režimas, kad išsilaikytų taip vadinamas žaliasis koridorius“, – sakė P. Keras.
Iš įrengtų beveik 30-ies, 9 vaizdo kamerų „matomas“ vaizdas reikalingas eismo valdymo dispečeriams.
„Stebimos problematiškiausios ir sudėtingiausios sankryžos. Inžinieriai stebi situaciją bei sprendžia, kaip galima optimizuoti ir gerinti pralaidumą t.y. keisti šviesoforų režimus ir ciklus“, – teigė P. Keras.
Specialistas priminė, kad kai kuriose sankryžose ir anksčiau buvo naudojamos ir dabar naudojamos indukcinės kilpos. Žmonės šių daviklių nematydavo, mat jie įrengiami po asfaltu.
„Su tokiais davikliais yra sudėtingiau. Rekonstruojant važiuojamąją dalį tos kilpos yra pažeidžiamos, paskui reikia atstatyti, kyla įvairių veikimo problemų. Naujuose šviesoforuose bus montuojamos būtent tokios kameros, kokias įrengėme dabar“, – sakė P. Keras.
DELFI primena, kad Kauno mieste taip pat statomi naujieji greičio radarai. Iš viso Kaune atsiras 5 nauji greičio matuokliai, kurie, reikalui esant galės bus perkeliami aštuoniuose skirtingose miesto gatvėse.
