Rimvydas Pocius, draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas, sako, kad nuo lapkričio 1-osios sudaromose sutartyse atsirasiantis pakeitimas naudingas tiek nukentėjusiesiems, tiek avarijų kaltininkams, nes dar labiau apsaugos jų interesus įvykus nelaimei.

Pagal kol kas galiojančią tvarką, maksimali transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo suma materialinei žalai atlyginti siekia 1 mln. eurų. Žmogaus sveikatai padaryta žala atlyginama iki 5 mln. eurų. Į šią sumą įskaičiuojama ir 5 tūkst. eurų, patirtai moralinei žalai atlyginti.

R. Pociaus nuomone, dabartinės išmokų ribos neretai neatitinka draudėjų lūkesčių, ypač skaudžių eismo įvykių atveju, kai smarkiai sužalojami ar žūva žmonės, todėl sprendimas sumas didinti yra logiškas.

„Tarkime, asmuo yra įvykio kaltininkas ir stipriai sužeidžia kitą vairuotoją. Tokiu atveju draudimo bendrovė neturtinės žalos nukentėjusiajam gali maksimaliai išmokėti 5 tūkst. eurų. Tačiau jei jis kreipsis į teismą ir ten bus nustatyta, kad ši žala iš tiesų siekia 20 tūkst. eurų, likusį skirtumą kaltininkui teks sumokėti pačiam“, – aiškina draudimo ekspertas.

Tokiu atveju, pasak R. Pociaus, nepatenkintos gali likti abi pusės. Nors kaltininkas pavyzdingai draudė savo transporto priemonę, dalis finansinės naštos dėl galiojančio ribojimo už padarytą žalą vis tiek gali gulti ant jo pečių, o žalą patyręs asmuo iš kaltininko iškart gali nesulaukti visų pinigų, jei šis jų tiesiog neturės.

„Minėta situacija rodo, kad pokyčių draudimo srityje reikėjo. Buvo būtina kilstelėti išmokų už neturtinę žalą „lubas“ ir taip išspręsti problemą, kai apsidraudęs vairuotojas po eismo įvykio vis tiek priverstas papildomai susimokėti iš savo lėšų, o dėl to kartais dar labiau kenčia ir nukentėjusysis“, – pridūrė jis.

Tad nuo lapkričio 1 d. patirtai moralinei žalai nustatytos lubos – 5 mln. eurų, kuriuos draudimo bendrovė nukentėjusiajam mokės iš savo kišenės. „Ergo“ atstovas pabrėžė, kad naujosios įstatymo nuostatos galios visoms civilinės atsakomybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo lapkričio 1-osios. Tiesa, nebūtinai kiekvienu atveju bus nuspręsta išmokėti maksimalią sumą. Anot R. Pociaus, jeigu materialinius nuostolius ar žalą sveikatai įprastai galima pagrįsti dokumentais, neturtinės žalos klausimas dėl savo sudėtingumo dažniausiai nagrinėjamas teisme.

Tikisi, kad teismai elgsis protingai

Būtent teismų protingumo tikisi Algimantas Križinauskas, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius. Pasak jo, pasakyti, jog įstatymo pokyčiai neturės įtakos civilinės atsakomybės draudimo kainai, negalima, tačiau kiek brangs draudimas, paaiškės maždaug per metus.

„Draudimo kainai įtaką turi išmokėtų žalų dydis. Kuo daugiau eismo įvykių, kuo didesnės žalos, tuo didesnė įtaka ir tuo labiau kyla draudimo kainos. Akivaizdu, kad šis pokytis įtakos turės, tačiau tą pamatysime ne taip greitai, kaip visi tikisi“, – aiškino žinovas.

A. Križinauskas neslėpė, kad daugiausiai įtakos tam turės Lietuvos teismai, kuriems dažniausiai tenka įvertinti patirtos moralinės žalos dydį.

„Galbūt teismai bus santūrūs taip, kaip Vokietijoje – ten 10-15 tūkst. eurų, mokami kaip moralinės žalos atlyginimas, jau yra pakankamai didelės sumos. Jeigu bendrai išmokamos žalos išaugs kokiu milijonu eurų, įtaka nebus didelė, tačiau jeigu kalbėsime apie rezonansinius, didelius, skaudžius įvykius, kai žalos bus milijoninės, draudikui teks jas mokėti. O ką reiškia „draudikas“? Iš esmės – tai visi, kas perka civilinės atsakomybės draudimą“, – sakė A. Križinauskas.

Transporto priemonių draudikų biuro vadovas neslėpė, kad šiandieninė situacija – nėra naudinga nei tiems, kurie draudžiasi civilinės atsakomybės draudimu, nei tiems, kurie nukenčia eismo įvykiuose. Nors iki šiol, pavyzdžiui, gydymo išlaidos būdavo atlyginamos, priteisus didesnę nei 5 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti, viską, kas „išlipdavo“ virš nurodytų „lubų“, turėdavo sumokėti kaltininkas.

„Teismai priteisdami dideles sumas moralinei žalai atlyginti atrodydavo gerai, tačiau tiesa ta, kad dažniausiai kaltininkai niekuomet tokių sumų atlyginti negalėdavo, nes paprasčiausiai tokių pinigų neturėdavo. Dabar tą žalą atlyginti teks draudikui ir tai, apie kokias sumas bus kalbama, jau ne draudikų rankose“, – sakė A. Križinauskas.

Pašnekovas neslėpė, kad žinodamos apie artėjančius pokyčius draudimo bendrovės savo atsakomybę persidraudė perdraudikų bendrovėse, o tai, esą, šiek tiek galėjo kilstelėti civilinės atsakomybės draudimo kainas pernai ir šiemet. Visgi, anot jo, tai – ne vienintelė priežastis, kodėl draudimo kainos augo.

„Ilgus metus ši draudimo rūšis buvo nuostolinga ir tam priežasčių buvo šimtai. Tad buvo priimtas sprendimas, kad reikia pokyčių. Visgi tai, kaip kainos keisis dabar, apibrėžti dar anksti. Išaugusios išmokų „lubos“ gali pabranginti draudimą ir 1, ir 50 eurų“, – nesiryžo spėlioti specialistas.