Nors vairuotojų, keičiančių padangas šioje atkarpoje, galima pamatyti praktiškai kasdien, tačiau, kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eksploatacijos skyriaus vadovas Raimondas Jasunckas, kol kas savivaldybė nesulaukė vairuotojų kreipimųsi dėl žalos atlyginimo.
Savivaldybės atstovai neneigia, kad gali pasitaikyti atvejų, kai vairuotojai šiame ruože gali prakirsti padangas, tačiau tai gali būti dėl to, kad nesilaikoma čia galiojančių greičio ribojimų.
„Kelio remonto vietoje įrengti laikini įspėjamieji kelio ženklai „Nelygus kelias“, automobilių greitis ribojamas iki 30 km/h, taip pat pastatytos nukreipiamosios gairės bei informaciniai stendai.
Laikantis laikinų kelio ženklų greičio apribojimų automobilio apgadinimo tikimybė yra labai maža. Vairuotojai turi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų“, – LRT.lt teigia R. Jasunckas.
Nerado kompromiso
Galima daryti išvadą, kad jei vairuotojai laikytųsi greičio ribojimų, jie savo padangų nesugadintų, nes net ir pataikius į duobę ar pervažiavus aštresnę briauną, padanga neturėtų prakiurti. Tačiau su savivaldybės atstovais nenori sutikti vairavimo mokyklos „Amplius“ direktorius ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
„Kelininkai gali pasakyti, kad laikykitės greičio ribojimų ir viskas bus tvarkoje. Tačiau klausimas, ar tikrai būtina važiuoti mažesniu greičiu? Tai yra, ar tikrai eismo organizatorius padarė viską, kad vairuotojams būtų patogu važiuoti remontuojama gatvės atkarpa?“, – klausimą kelia A. Pakėnas.
Jo nuomone, šioje vietoje remonto darbai atliekami sudarant per daug kliūčių ir nepatogumų kelioms dešimtims tūkstančių kasdien čia važiuojančių vairuotojų, nes nufrezavus viršutinį asfalto sluoksnį, kelio dangoje atsirado aštrios briaunos, kurios tikrai gali apgadinti automobilio padangas.
Šiuo atveju, jis įsitikinęs, kad eismo organizavimu remonto vietoje turinti pasirūpinti Vilniaus savivaldybė nerado tinkamo kompromiso.
„Kelininkai visada turi savo interesą, kad jiems dirbti būtų saugu ir patogu, o vairuotojų interesas, kad jiems būtų patogu važiuoti, todėl eismo organizatorius turėtų rasti kompromisą. Kelio darbai turėtų vykti taip, kad kelininkai „neliptų visiems per galvas“. Dabar, atrodo, jie daro ką nori – griovius, aštrius kampus ir galiausiai, palieka vairuotojus tokioje padėtyje, kad jūs važiuokite kaip norite, nes mums reikia dirbti“, – piktinasi A. Pakėnas.
Pasak jo, išvengti nepatogumų atliekant kelio remonto darbus – neįmanoma. Tačiau sudaryti geresnes sąlygas tikrai pavyktų, jei darbai vyktų laipsniškai.
A. Pakėnas pripažįsta, kad nėra kelio remonto darbų ekspertas, tačiau mano, kad viską būtų galima daryti kiek kitaip nei dabar. Pavyzdžiui, galbūt kelininkai iš pradžių galėjo suremontuoti pirmąją eismo juostą, o antrąją palikti vairuotojams naudotis tokia kokia yra dabar ir pabaigus pirmąją, eismą perkelti į ją darbus tęsiant antrojoje?
Kitaip nebuvo įmanoma
Vilniaus savivaldybės atstovas paaiškina, kad, dėl tam tikrų priežasčių, taip daryti visgi neįmanoma.
„Galbūt ir būtų galima darbus organizuoti kitaip, tačiau tuomet nukentėtų darbų greitis, todėl tai nebūtų naudinga patiems vairuotojams. Taip pat, pavyzdžiui, jei asfaltas būtų frezuojamas ir iš karto klojamas naujas sluoksnis atkarpomis, būtų net keletas sujungimų, o naudojant tokią technologiją kaip dabar, bus galimybė pakloti ištisinį asfalto sluoksnį visoje remontuojamoje atkarpoje“, – paaiškina R. Jasunckas.
Jis priduria, kad dėl tam tikros specifikos skirstyti darbus į atskirus segmentus taip pat nėra galimybės. Pavyzdžiui, negalima iš pradžių pakeisti bortus, o tada imtis asfalto sluoksnio. Turi būti išlaikoma darbų seka.
„Pirmiausiai turi būti nuimamas viršutinis asfalto sluoksnis ir, atsižvelgiant į tai, įrengiami nauji bortai. Pagal naujus bortus klojamas ir naujas asfalto sluoksnis. Tik tokia darbų eiga užtikrina, kad bus pasiektas efektyvus vandens nutekėjimas“, – priduria R. Jasunckas.
Taip pat savivaldybės atstovas pabrėžė, kad net ir nufrezavus viršutinį asfalto sluoksnį, likusi kelio danga išlieka pakankamai lygi ir aštrios briaunos gali būti nebent ruožo pradžioje ir pabaigoje, tačiau net ir šiose vietose stengiamasi to išvengti.
Tačiau pašnekovas pripažino, kad buvo pastebėta, jog keliose vietose atsirado duobės, kuriose leistino greičio nesilaikantys vairuotojai galėjo prakirsti padangas. Visgi LRT.lt buvo pažadėta, kad šiomis vietomis netrukus bus pasirūpinta ir kol vyks remonto darbai, bus stengiamasi, kad panašūs atvejai nepasikartotų.
