Vilnietis Tadas nusprendė, kad jo dabar turimas automobilis nebetenkina poreikių, yra per senas, o ir galimybės leidžia įsigyti naujesnę transporto priemonę. Paieškas jis pradėjo internete, aiškiai žinodamas, kokio automobilio norėtų. Dėmesį patraukė pakankamai tvarkingai atrodanti „Audi A4“. Susisiekęs su pardavėju jis nuvyko apžiūrėti šio automobilio.

Apžiūros metu Tadas nusirašė šios „Audi“ identifikacinį (VIN) numerį, kurį panaudojo išsamesnei informacijai apie šį automobilį surasti. Užsisakęs mokamą paslaugą, gavo ataskaitą. Vilnietį nuvylė gautų duomenų kiekis, nes buvo vos vienas įrašas, kuriame buvo užfiksuota automobilio rida. Tiesa, tiek užteko, kad susidomėjimas šia „Audi“ atslūgtų.

Gautoje ataskaitoje Tadas pastebėjo nesutapimą su pardavėjo pateikta informacija. Skelbime nurodoma, kad automobilis nuvažiavęs 230 tūkst. kilometrų, tuo metu vilniečio užsakytoje ataskaitoje buvo 2018–02–02 datos įrašas, kuriame užfiksuota 292 450 kilometrų rida.

Jei pirkėjas turi savininko sutikimą, arba atvyksta su juo ir jis teigia: taip, sutinku atskleisti šiuo duomenis naujam savininkui, tokiu atveju, galime parodyti istoriją.
G. Kaukėnas

Ieškodamas sau tinkamo automobilio vilnietis apžiūrėjo ne vieną dėmesį patraukusį variantą. Tačiau galiausiai priėmė sprendimą pirkti kiek brangesnį, tačiau naujesnį „Toyota Avensis“ automobilį, kuris buvo pirktas ir prižiūrėtas Lietuvoje, turėjo visus ridą bei autorizuotą priežiūrą patvirtinančius dokumentus ir įrašus.

Nepaisant to, Tadas iškėlė klausimą – kiek jam dar būtų tekę patikrinti automobilių, kol būtų radęs tokį, kuris turi aiškią istoriją? Galų gale, ar tai apskritai įmanoma?

Ribotos galimybės sužinoti automobilio istoriją

Tai, kad užsisakius mokamą paslaugą, kuri turėtų pateikti išsamią ataskaitą apie naudotą automobilį, pirkėjai kartais nusivilia, nestebina „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio. Tokie atvejai itin dažni tuomet, kai norima patikrinti automobilį, atvežtą iš Vokietijos.

„Į Lietuvą iš Vokietijos įvežamas beveik kas antras naudotas automobilis. Tačiau vokiečiai labai saugo asmens duomenis ir informaciją, kuri susijusi su automobiliu. Todėl surasti net ir ridos duomenis ganėtinai sudėtinga“, – konstatuoja M. Buzelis.

Tačiau yra valstybių, kurios leidžia patikrinti tam tikrus automobilio duomenis.

„Pavyzdžiui, švedai turi tokią duomenų bazę, kur įvedus tam tikrus automobilio duomenis – VIN arba valstybinį registracijos numerį – galima gauti informaciją apie ridą. Nors ši duomenų bazė švedų kalba, tačiau ja naudotis ganėtinai paprasta“, – pasakoja M. Buzelis.

Jis priduria, kad panašias duomenų bazes turi Belgija, Danija, Olandija. Prancūzijoje registruotų automobilių duomenis taip pat galima patikrinti šios šalies duomenų bazėje.

Šiek tiek paprasčiau gali būti tokiu atveju, jei perkamas automobilis jau buvo registruotas Lietuvoje. Kaip teigia ekspertas, bent jau sužinoti techninių apžiūrų užfiksuotus duomenis problemų nėra.

„Rinkdamiesi automobilį, kuris Lietuvoje jau buvo registruotas, kažkokią informaciją galima surasti. Būtent „Transekstos“ interneto puslapyje yra e-paslaugos, kur galima pasitikrinti įrašus apie automobilio technines apžiūras. Tai yra, kada jos buvo atliktos, kokie buvo nustatyti trūkumai, kokia patikros metu buvo rida“, – LRT.lt aiškina M. Buzelis.

Jo patarimas – jei turite norimo įsigyti automobilio identifikacinį numerį, jį paprasčiausiai įvesti į paieškos sistemą. Kartais būna atvejų, kai visgi galima atrasti naudingos ir nemokamos informacijos apie konkretų automobilį.

Serviso knygelės – dar ne įrodymas

Kai kurie pardavėjai tiek internetiniuose skelbimų portaluose, tiek turguose kaip vieną parduodamo automobilio privalumų pateikia serviso knygeles. Tačiau Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis mano, kad jomis aklai pasitikėti nereikėtų.

„Tomis knygelėmis tikrai nereikėtų labai pasitikėti. Buvę atvejų ir Kauno automobilių turguje, kai paaiškėjo, kad jos buvo suklastotos. Juk tą padaryti nėra labai sudėtinga. Todėl, manau, visada geriau įvertinti bendrą automobilio būklę.

Pavyzdžiui, nuvykti į servisą patikrai arba į techninių apžiūrų stotį. O knygelės – dar ne įrodymas, kad automobilis tikrai nuvažiavęs tiek, kiek rodoma spidometre“, – mano V. Naujanis.

Skeptiškai į tokias knygeles žiūri ir M. Buzelis. Jis pritaria V. Naujanio išsakytai nuomonei, kad jas padirbti nėra sudėtinga. Tačiau turi pastebėjimų, kokie dalykai gali išduoti apie klastą.

„Kadangi aptarnavimai daromi kas kelerius metus ar keliasdešimt tūkstančių kilometrų, turėtų skirstis bent jau raštas, antspaudai ir žymės, rašiklio spalva, kuriuo pildyta knygelė“, – į ką atkreipti dėmesį pataria M. Buzelis.

Taip pat jis sako, kad jei automobilio ieškoma internete, patikusio automobilio skelbimo peržiūrai reikia skirti maksimaliai daug laiko, nes kartais galima pastebėti detales, kurios išduoda pardavėjo klastą. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai parašoma viena rida, o prietaisų skydelio nuotraukose matoma visai kita.

Autorizuotų atstovų galimybės ribotos

Kai kurie naudotų automobilių pirkėjai, norėdami sužinoti dominančio automobilio istoriją, kreipiasi į tos markės oficialius atstovus. Kad tai nėra reti atvejai, pripažįsta UAB „KIA Auto“ direktorius Gintaras Kaukėnas. Deja, tačiau padėti galima ne visada.

„Dažnai ateina žmonės ir prašo pateikti duomenis apie konkretų automobilį, bet mes, deja, to padaryti negalime. Reikia gauti ankstesnio savininko sutikimą“, – trumpai paaiškina G. Kaukėnas.

Pašnekovo teigimu, taip yra todėl, kad ankstesnio automobilio savininko ir pačios transporto priemonės duomenis griežtai saugo Europos Sąjungos duomenų apsaugos įstatymas. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, automobilio istorijos negalima atskleisti tretiesiems asmenims. Bet tai gali pasikeisti, jei buvęs savininkas sutinka atskleisti šiuos duomenis.

„Jei pirkėjas turi savininko sutikimą, arba atvyksta su juo ir jis teigia: taip, sutinku atskleisti šiuo duomenis naujam savininkui, tokiu atveju, galime parodyti istoriją“, – vieną iš galimybių sužinoti automobilio istoriją įvardija G. Kaukėnas.

Kalbant apie automobilius, kurie buvo pirkti nauji Lietuvoje ir prižiūrėti pas oficialų atstovą, „Inchcape Motors“ Kauno atstovybės serviso vadovas Artūras Kviliūnas teigia, kad tai gali supaprastinti istorijos paieškos procedūrą.

„Jei automobilį prižiūrėjo ir aptarnavo oficialus atstovas, matosi visa istorija. Papildomai matosi ir gamintojų elektroninėje sistemoje deklaruoti duomenys. Tačiau tokius duomenis vis tik gali gauti tik automobilio savininkas“, – sako A. Kviliūnas.

Kalbant apie naudotus automobilius, kurie atvyko iš užsienio, G. Kaukėnas sako, kad net oficialus atstovas ne visada turi visus duomenis.

„Jei automobilis buvo parduotas ir aptarnautas autorizuotame centre, visus garantinius dalykus, kurie buvo atliekami eksploatacijos metu Vokietijoje, mes matome. Tačiau jei automobilis gedimų neturėjo ir buvo atliekami tik planiniai aptarnavimai, tokių duomenų neturime“, – LRT.lt teigia pašnekovas.

Tuo metu A. Kviliūnas sako, kad yra gamintojų, kurie turi duomenų bazes, kurios kaupia aptarnavimų istoriją.

„Norint sužinoti jus dominančio automobilio istoriją, turi atvykti savininkas su dokumentais, nes kitiems asmenims informacija negali būti atskleista. Pateikus reikalingus dokumentus tikrinami elektroniniai automobilio aptarnavimo įrašai, Jei jie buvo deklaruoti – matosi data, rida ir kas buvo atlikta.

Kai kurių gamintojų portaluose pagal VIN gaunama informacijos apie automobilio techninių patiktų istoriją, tačiau ji dažniausiai būna nepilna. Kitą remontų istoriją matoma tik automobilio serviso knygutėje“, – LRT.lt komentuoja A. Kviliūnas.

G. Kaukėnas sako, kad dar vienas būdas, bent kažkiek sužinoti apie tikrąją automobilio ridą, patikrinti garantinių remontų įrašus.

„Būna tokių atvejų, kad atvažiuoja žmonės ir sako: nusipirkome automobilį su 100 tūkst. rida. Jie prašo atlikti patikrą, kurios metu mes pamatome, kad, tarkime, visiškai naujas šis automobilis buvo parduotas Vokietijoje ir prieš trejus metus, esant 130 tūkst. ridai, jam buvo atliktas kažkoks garantinis remontas. Tai parodo, kad pardavėjas akivaizdžiai suklastojo ridą“, – pavyzdį pateikia G. Kaukėnas.

Visi LRT.lt kalbinti ekspertai sutinka, kad, deja, tačiau sužinoti tikrąją automobilio istoriją – sudėtinga. Taip pat visi vienbalsiai teigė, kad geriausias būdas įvertinti perkamą automobilį – keliauti į servisą, kur bus atlikta nuodugni apžiūra. Kartais daug nuvažiavęs, tačiau gerai prižiūrėtas automobilis gali būti kur kas geresnis ir kokybiškesnis už tą, kuris pasiekęs lietuvių taip mėgstamą vos 200 tūkst. kilometrų ribą.