Lietuvos vairuotojus rugpjūtį išgąsdino dvi istorijos, susijusios su į avarijas patekusiais naujais automobiliais. Po garsiai nuskambėjusios skaudžios „Toyota CH-R“ avarijos, kai neišsiskleidė nė viena naujo automobilio saugos pagalvė ir žuvo mergina, vėliau pasigirdusios „Volvo XC60“ istorijos, kai kaunietis vos neprarado savo mamos, mat automobilyje taip pat neišsiskleidė nė viena saugos pagalvė, pasipylė komentarai apie tai, kad galbūt šalį pasiekiantys automobiliai savo savybėmis neprilygsta tiems, kurie parduodami Vakarų Europoje. Garsiai buvo prabilta apie tai, kad galbūt minėtuose automobiliuose saugos pagalvių nebuvo arba jų buvo mažiau nei numatyta gamintojo.
„Bent „Toyotos“ atveju į klausimą, kodėl neišsiskleidė pagalvės, turės atsakyti ekspertai. Ir tam tikrai yra galimybės, nes automobiliuose yra „juodosios dėžės“, galinčios padėti rasti atsakymus į daugelį klausimų. Be šito visos kalbos tėra spėlionės“, – akcentavo V. Milius.
Kalbas, kad Lietuvoje naujiems automobiliams pagalves galėjo išimti ir oficialūs pardavėjai, jis taip pat vadina manipuliacijomis, mat, anot LAA generalinio direktoriaus, tokie dalykai tiesiog negalimi.
Kas reikalinga – nurodo importuotojas
Sistema, kaip į Lietuvą atkeliauja nauji automobiliai, ganėtinai paprasta. Šalyje esantys automobilių salonai priklauso gamintojų įgaliotiems pardavėjams, kurie turi ne tik teisę parduoti naujus automobilius Lietuvoje, bet, tuo pačiu, ir įvairių atsakomybių.
Automobiliai pardavėjus pasiekia iš importuotojų. Pastarieji, pasak V. Miliaus, būna įvairūs: vieni istoriškai automobilius ir importuoja į Lietuvą, ir juos parduoda, kiti – dirba didesniame regione ir, pavyzdžiui, importuoja automobilius, kuriuos vėliau parduoda Baltijos šalių, Baltijos ir Skandinavijos šalių pardavėjai.
„Taip pat importuotojas gali būti tiesiog bendrovė, besiverčianti automobilių importu, kaip, tarkime, „Peugeot“ ar „Hyundai“, arba importuotojas gali būti tiesiogiai priklausomas nuo automobilių gamintojo, kaip, tarkime, „Toyota Baltic“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, būtent importuotojas, besitardamas su Lietuvos rinkoje dirbančiais pardavėjais, formuoja užsakymą gamyklai, kiek ir kokių automobilių reikės. Galvojama, kokiems automobiliams, degalų rūšiai, pavarų dėžėms, įrangos variantams lietuviai teikia pirmenybę, ir tokie automobiliai užsakomi.
„Tam tikros šalys turi specifiką. Pavyzdžiui, koks nors „Ford“ į Šiaurės regioną visuomet ateis su didesnę talpą turinčiu akumuliatoriumi, tarkim, šildomu priekiniu stiklu ir šildomomis sėdynėmis. Ir nei importuotojas, nei vietos pardavėjas šių priedų negali atsisakyti. Bet, pavyzdžiui, jei kas nors tokį pat „Ford“ atsivarytų iš Italijos, šių dalykų automobilis neturėtų, nes italui jie nereikalingi“, – aiškino skirtumus pašnekovas.
Yra, anot V. Miliaus, ir kitokių skirtumų rinkose. Pavyzdžiui, sakė jis, Vokietijoje įprasta net ir nedidelius, biudžetinius automobilius komplektuoti taip, kad jie turėtų gerą įrangą ir nemažai kainuotų. Lietuvoje gi tokie automobiliai dažnai tampa įmonių tarnybiniu parku ir yra perkami su kuo mažiau kainą išauginančios įrangos.
„Bet jeigu vokietis gali ramiai nusipirkti „pilką“ „Audi Q5“, Lietuvoje toks automobilis perkamas su kuo daugiau įrangos ir kainuojantis tikrai nemažus pinigus“, – kalbėjo pašnekovas.
Į Lietuvą atkeliaujantys automobiliai yra tie, kuriuos importuotojas užsisakė pasitaręs su rinkoje dirbančiais pardavėjais. Tais atvejais, jeigu, pavyzdžiui, atėjęs klientas panoro neįprastos spalvos, neįprastos įrangos automobilio, kreipiamasi į gamyklą ir formuojamas atskiras užsakymas, be to, tenka ilgiau palaukti.
Be saugos sistemų – nė iš vietos
„Niekada nenutiks taip, kad, pavyzdžiui, užsisakinėjai automobilį su aštuoniomis saugos pagalvėmis, o gavai tik su keturiomis“, – tikino V. Milius.
Anot pašnekovo, kalbant apie pasyviąsias saugos sistemas, apskritai nėra jokių galimybių korekcijoms, neįmanoma jų išimti, išjungti ar nedėti apskritai.
„Žmogus čia negali rinktis, mat būtent vienokią ar kitokią standartinę saugumo įrangą turintis automobilis yra sertifikuotas ir leidžiamas pardavinėti Europoje“, – pabrėžė jis.
Anot specialisto, dažniausios įmanomos korekcijos susijusios su įvairiais automobilio komforto aspektais, tačiau net ir tai ne visuomet įmanoma.
„Kartais importuotojai netgi norėtų iš automobilio išimti vieną ar kitą dalyką, mat jis brangiai kainuoja ir kaip reikiant padidina automobilio kainą, o lietuviai tiek mokėti nenori. Bet tam nėra galimybės, nes automobiliai be tos ar kitos įrangos tiesiog nėra gaminami apskritai“, – sakė pašnekovas.
Apdraustas kiekvienas žingsnis
Kai užsakytas automobilis vežamas į Lietuvą, nutikti gali tikrai visko, neslėpė pašnekovas. Nutinka, kad į eismo įvykius patenka autovežiai, gabenantys naujas transporto priemones, gali būti, kad atvežtus automobilius kraunant nuo autovežio šie ima ir nukrenta, yra apdaužomi, apibraižomi.
„Visur dirba žmonės ir visi gali suklysti. Tačiau svarbu žinoti, kad, pirmiausia, tie automobiliai nėra pardavėjo turtas, be to, visi jie apdrausti, nesvarbu, ar transporto priemonė vežama autovežiu, ar saugoma sandėlyje, ar demonstruojama parodoje“, – pabrėžė žinovas.
Pasak jo, vienoks sprendimas reikalingas tada, kai automobilis yra kaip reikiant apdaužomas, kitoks, kai, pavyzdžiui, buvo apibraižytas aikštelėje. Vienu atveju automobilis gali būti grąžinamas importuotojui, kuriam patirtą žalą atlygina draudimo bendrovė, kitu atveju, galimai, užteks detalės perdažymo ar poliravimo.
„Aišku, patirčių gali būti visokių, nes Lietuvoje prekybos naujais automobiliais istorija ne tokia ilga, visur dirba žmonės ir galbūt yra kažkokių atvejų, kai klientas gavo ne tai, ką įsigijo. Tačiau kuo toliau, tuo labiau yra taip, kad, kadangi viskas yra apdrausta, atstovui neapsimoka nė piršto pajudinti, kad koks nors sugadintas automobilis būtų parduodamas, o gamintojui – gaminti kažką atskirai tokio dydžio šaliai kaip Lietuva“, – akcentavo V. Milius.
Prieš parduodant – privaloma patikra
Prieš atiduodant naują automobilį jį įsigijusiam žmogui, privaloma atlikti specialią, gamintojo numatytą, patikrą, dar žymima trumpiniu PDI (angl. Pre Delivery Inspection). Anot LAA vadovo, kiekvienas pardavėjas turi PDI lapą su 20-30, o kai kada ir daugiau, punktų, ką privaloma atlikti iki atiduodant automobilį klientui.
Tarp tikrinamų dalykų gausybė visko: tiek automobilio užvedimas motorui esant šaltam ir šiltam, kilimėlių prisegimas, skysčių prasisunkimo pėdsakų paieška, tiek laikrodžio nustatymas, klimato kontrolės temperatūros sureguliavimas, padangų pripūtimas bei slėgio daviklių patikrinimas ir pan.
„Visi šie darbai privalo būti atlikti ir tai ypač griežtai stebima. O tada, kai ateina klientas, automobilis jam parodomas, paaiškinamos įvairios su juo susijusios detalės ir žmogus išvažiuoja nauju automobiliu“, – kalbėjo pašnekovas.
