Šis išradimas yra naujo tipo baterija, kuri naudoja ypatingą skystį su metalų oksidais, kuriuos mokslininkai pavadino „egzotiškomis rūdimis“. Šie vandenyje išmaišyti oksidai specialioje baterijoje reaguotų su kitais chemikalais, išskirdami elektros krūvį. Iš bako šis skystis lėtai patektų į bateriją, palaikydamas jos įkrovą. Savo darbą nudirbęs skystis turi būti pašalintas iš baterijos, bet vėliau gali būti perdirbamas. Geriausia tai, kad šio paslaptingo skysčio saugojimas ir pervežimas niekuo nesiskirs nuo įprastų degalų ar vandens – jis nėra degus.
Ką tai reiškia elektromobilių pramonei? Revoliuciją, jei tik mokslininkai įrodys tokių baterijų galimybes ir gamybos potencialą. Tam pakaktų ir vieno susidomėjusio gamintojo. Mokslininkai skaičiuoja, kad su pilnu baku toks elektromobilis galėtų įveikti maždaug tiek kilometrų kaip ir įprastas iškastiniu kuru varomas automobilis. Kartu būtų įveikta ir kultūrinė inercija.
Vairuotojams tereikės sustoti degalinėse, kai degalų bakas artės prie pabaigos. Ten jie prijungs panaudoto skysčio išsiurbimo žarną ir tuo pat metu į užpildymo angą įstatys naujo skysčio švirkštą. Po poros minučių jie vėl galės važiuoti toliau visiškai neteršdami gamtos. Gerai ir tai, kad degalinėms būtų labai lengva prisitaikyti prie naujos „degalų“ rūšies. Iš esmės tiktų ta pati įranga ir metodai, tereikėtų pasirūpinti panaudoto skysčio saugyklomis. Tai reiškia, kad toks skystis galėtų būti pakankamai pigus ir jo kolonėles galėtų įsirengti daugybė degalinių.
Mokslininkai taip pat teigia, kad tokias baterijas yra gana lengva pagaminti, jos yra pakankamai galingos ir ilgaamžės. Didysis iššūkis dabar yra sugalvoti kaip padidinti gamybos apimtis iki automobilių pramonės standartų. Šiuo metu mokslininkai kuria didesnį prototipą ir teigia, kad kol kas viskas einasi puikiai.
Savaime aišku, yra klausimų ir dėl paties principo. Užpildyti elektromobilių bakus gali būti lengva ir greita, bet ar tai bus taip pigu, kaip pilnai įkrauti elektromobilio baterijas? O kaip dėl tokio automobilio kainos? Ar ypatingą skystį gamins viena kompanija ar jo sudėtis bus vieša? Kaip jis bus perdirbamas? Pagrindinis privalumas, aišku, yra tai, kad nereikėtų ieškoti įkrovimo stotelių, bet ar tikrai paklausa bus pakankama, kad šio skysčio kolonėles įsirengtų daug degalinių?
Žinoma, istorija gali pasisukti ir laimingos pabaigos linkme, jei tik susidomės kuri nors didžioji korporacija. Todėl dabar lieka laukti tolimesnių bandymų rezultatų.
