AGIA nariai sako, kad tuos pačius duomenis į sistemą reikia įvesti keletą kartų, nors užtektų tik vieno.

Iškart susidūrė su problemomis

Remiantis Seimo priimtais teisės aktais, su atliekomis susijusios bendrovės duomenis apie jų tvarkymą per GPAIS turi teikti jau nuo šių metų pradžios. Šios sistemos pagalba tikimasi sureguliuoti gaminių ir pakuočių tiekimo, atliekų tvarkymo apskaitos, ataskaitų ir kitų dokumentų teikimo bei tikrinimo, duomenų analizės bei apdorojimo ir kitus panašius procesus.

Kaip teigia AGIA direktorė Rita Zdanevičienė, tokia sistema iš tiesų yra naudinga bei gali supaprastinti daugelį operacijų, tačiau pats sistemos realizacijos procesas kelia nemažai klausimų.

Anot R. Zdanevičienės, verslininkai ganėtinai aktyviai ėmė testuoti GPAIS ir kone iškart susidūrė su pirmosiomis problemomis. Automobilių pramonės atstovai teigia, kad sistemos funkcionalumas yra ribotas, taip pat trūksta integracijos tarp GPAIS ir verslo valdymo sistemų.

„Kol kas sunku įvertinti GPAIS potencialą, kai ji turi trūkumų. Neabejojame, kad ši sistema gali būti naudinga, tačiau pirmiausia ji turi tinkamai veikti“, – svarsto ji. AGIA vadovei iš esmės pritaria ir šios asociacijos nariai.

Kol kas abejoja nauda

Automobilių dalių parduotuvių bei autoservisų tinklo „Juta“ atstovai tikina, kad šiais laikais skaitmeninės informacinės sistemos yra būtinos, kadangi jos padeda kaupti ir naudoti duomenis pigiau, greičiau ir tiksliau. Tačiau GPAIS nauda įmonės „Juta“ darbuotojai kol kas abejoja.

„Tokios skaitmeninės sistemos turi padėti išvengti pasikartojančio rankinio duomenų įvedimo ir duoti ekonominę naudą. Kalbant apie GPAIS, čia yra padaryta priešingai. Atrodo, kad pagrindinis sistemos tikslas – sukurti papildomus atliekų apskaitos kontrolės taškus, verčiant skirtingus vartotojus rankomis įvesti tuos pačius duomenis tam, kad būtų galima juos sulyginti, rasti neatitikimus ir nubausti“, – kalba Paulius Bierontas, „Juta“ pirkimų vadovas.

Jis pateikia pavyzdį, kad duomenis (atliekų kodą ir svorį) apie priduotas atliekas darbuotojai turi nurodyti patys ir vėliau juos koreguoti pagal tai, ką nurodo tvarkytojai. Anot „Juta“ atstovo, taip yra priverčiama tuos pačius duomenis į sistemą įvesti keletą kartų, nors užtektų tik vieno.

„Gal sistema būtų naudinga, jeigu galėtume iš savo apskaitos sistemos perduoti duomenis į GPAIS, kur susikurtų reikalinga dokumentacija su kodais, svoriais ir kiekiais. Tačiau matydamas atliekų susidarymo įmonėje procesus manau, kad bus sudėtinga matematiškai apskaičiuoti ir išskirstyti atliekų kiekius, todėl fizinio atliekų kiekių tikrinimo, skirstymo ir įvedimo į GPAIS tikriausiai nepavyks išvengti“, – priduria P. Bierontas.

„Juta“ atstovai tikisi, kad tobulinant GPAIS bus atsižvelgta ir į jos vartotojų poreikius. Visgi kol kas GPAIS jie vertina ne kaip skaitmeninę sistemą, o labiau kaip modernų apvalkalą su ribota praktine nauda, kuriame naudojami rankomis įvesti duomenys.

Trūksta informacijos iš valdžios

AGIA vadovė pabrėžia, jog GPAIS metų pradžioje jos naudotojams pateikta nepilnai veikianti ir neišbaigta, joje viešai trūksta informacijos apie techninio naudojimo galimybes, taip pat ne visi sistemos trūkumai yra pašalinti iki šios dienos.

„Kalbant apie apmokestinamųjų gaminių grąžinimo apskaitą GPAIS, jau nuo pat pradžių nebuvo numatyta ši galimybė. Labai ilgai nebuvo paruošta ir išplatinta apskaitos duomenų integracijos sąsaja. Nebuvo net galimybės pilnai integruoti įmonių verslo valdymo sistemų su GPAIS, jei kalbėtume apie apskaitos žurnalus. Taip pat trūksta viešos informacijos iš Aplinkos ministerijos bei Aplinkos apsaugos agentūros, kaip praktiškai taikyti kai kuriuos apskaitos reikalavimus, apskaitą vedant GPAIS“, – problemas vardija AGIA vadovė.

Dėl šios priežasties verslininkams pasiruošimas GPAIS naudojimui nėra labai greitas ir sklandus vien dėl sistemos neišbaigtumo paleidimo metu. Taip pat dėl valstybinių institucijų lėto reagavimo bei negalėjimo tiksliai atsakyti į konkrečius įstatymų taikymo klausimus dar labiau apsunkinamas visas procesas.

Maža to, vien tik GPAIS trūkumais verslininkams atgulusi našta neapsiriboja. „Kai kuriems mūsų nariams dėl augančių ir vis besikeičiančių aplinkosauginių reikalavimų teko sukurti naują aplinkosaugos projektų vadovo poziciją, kadangi vien išorės konsultantų ir apskaitos vedėjų paslaugų nebepakanka. Taip pat yra reikalingi papildomi programavimo darbai“, – kalba R. Zdanevičienė. Ji priduria, kad apytiksles išlaidas dėl GPAIS bus galima paskaičiuoti pasibaigus šiems metams.