Tokie įrašai skelbimuose rodo vieną – ridos klastojimas yra vis dar paplitęs ir baugina pirkėjus. Automobilio kilometražo keitimas – aktuali problema daugelyje Europos šalių. Vokietijoje dėl šios formos sukčiavimo žala kasmet skaičiuojama milijardais eurų.

Kai kurios Europos šalys gali pasigirti, kad sėkmingai kovoja su ridos atsukinėjimu. Pavyzdžiui, 2009 m. Švedijoje „Carfax“ pradėjus teikti automobilio istorijos paslaugą, šalyje buvo apie 300 000 naudotų mašinų, prie kurių ridos rankas prikišo sukčiai. Analizės rodo, kad per keletą metų šį skaičių pavyko sumažinti dvigubai.

Belgijoje ir Nyderlanduose šią bėdą sumažino vyriausybių inicijuotos programos. O Danijoje automobilio pardavėjas yra įpareigojamas suteikti visus duomenis apie ridą, nesvarbu, ar tai yra privatus asmuo, ar įmonė.

Lietuvoje 2015 metais įsigaliojo prieštaringai vertinama Baudžiamojo kodekso 306 – 2 straipsnio redakcija, kuri skelbia, kad automobilio ridą klastojantis asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo metu įstatymo pataisas inicijavęs Seimo narys Kęstutis Masiulis buvo nusiteikęs kovingai norėdamas pažaboti ridos klastotojus.

„Aš manau, kad įstatymas suveiks. Tai bus kaip vėzdas, kurio iki šiol nebuvo. Buvo labai chamiškų apgavikų, o dabar tegul policijos akivaizdoje įrodinėja, kad jie nekalti“, – 2015 metais kalbėjo K. Masiulis.

Nuo to laiko praėjo 2,5 metų. Valstybės kova su ridos klastotojais nėra tokia jau arši, kaip prognozavo pataisas inicijavęs Seimo narys. Neaišku, kiek pats šios veiklos kriminalizavimas prisideda prie klastojimo atvejų mažinimo.

Policija pripažįsta, kad šio pažeidimo nustatymas ir pažeidėjų baudimas pareigūnams yra nauja sritis. Pasak Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos laikinai pareigas einančio viršininko Aleksejaus Gubenko, įstatymas yra – jį reikia vykdyti.

„Informacijos sklaida yra, žmonės supažindinami su savo teisėmis ir galimybės, todėl įtardami netikrus automobilio odometro duomenis, vairuotojai gali kreiptis į policiją. Pagal mano turimą statistiką nuo redakcijos įsigaliojimo visoje Lietuvoje yra pradėti 11 ikiteisminių tyrimų dėl automobilio ridos klastojimo, Kaune pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas“, – DELFI sakė A. Gubenko.

Nustatyti pažeidėjus – misija neįmanoma?

Daugiausiai ridos klastojimas atliekamas siekiant „atjauninti“ automobilį ir gauti finansinę naudą. Pasitaiko ir techninių automobilio gedimų, kuomet neveikia odometro funkcija ir rida nefiksuojama. Kai kuriose šalyse nuo ridos duomenų priklauso tam tikri automobilio mokesčiai, galima spėti, kad ir dėl to daromas ridos atsukimas.

Daugiausia kalbama apie antrinės rinkos automobilius. Naudoti automobiliai į Lietuvą įvežami iš užsienio. Įprastai lietuviai tokius automobilius perka iš perpardavinėtojų, kurių gali būti ne vienas. Suprantama, kad pagrindinė problema yra tą grandinę atsekti ir rasti klastotoją. Net jei ir radus pažeidėją, dar reikia įrodyti, kad jis ridą atsuko tyčia, pasipelnymo sumetimais.

Lietuvos policija bendradarbiauja su užsienio kolegomis, kreipiasi su užklausimais, dalinasi informacija. Pasak pareigūnų, tema yra plati, daug ja diskutuojama, bet pažeidimo nustatymo ir įrodymo praktikos kol kas nėra.
Prietaisų skydelio lemputės

„Mes po truputį įsivažiuojame. Lietuvoje automobiliai negaminami. Žinome, kad ridos klastojimas dažniausiai atliekamas naudotiems automobiliams, įvežamiems pas mus iš užsienio. Tai ir apsunkina visą mūsų darbą. Be to, reikia įrodyti, kad ridos klastojimas buvo daromas tyčia, pažeidėjas suprato, kad tai daro bei buvo padarytas nuostolis. Dar reikia įrodyti, kad pažeidimas padarytas Lietuvoje“, – apie sunkumus nustatant klastotojus kalba A. Gubenko.

Nubaustųjų nėra

Tuo metu internetiniuose automobilių pardavimo skelbimuose nesunkiai galima rasti ridos klastojimo atvejų. Štai į DELFI kreipėsi skaitytojas, kuris, ieškodamas automobilio ir pasidomėjęs vieno skelbime esančio automobilio istorija, nustatė, kad mašinos kilometražas nurodytas klaidingas.

„Kiek gali būti žmonės apgaudinėjami? Kodėl dar niekas nesiima jokių priemonių prieš automobilių ridos klastojimus? Dar vienas apgaulės atvejis. Noriu pasidalinti informacija apie šį suklastotą ridos parodymą su visais pirkėjais, kurie ruošiasi pirkti automobilį. Labai tikiuosi, kad šis automobilis nebus nupirktas. Būkite atsargūs rinkdamiesi automobilį“, – DELFI atsiųstame laiške piktinosi skaitytojas Ramūnas.

Vyras atsiuntė 2005 metų dyzelinio „Volvo S60“ skelbimo Lietuvoje nuorodą, kurioje nurodytas automobilio kilometražas – 246 600 km. Ramūnas pasidomėjo šio automobilio istorija ir Olandijos tinklapyje rado, kad šios transporto priemonės rida nurodyta 409 112 km. Tiesa, po kelių dienų lietuviškas skelbimas dingo.

Teisėsauga teigia žinanti apie tokių skelbimų egzistavimą. Pareigūnai skatina pirkėjus atidžiai rinktis automobilius, o nuo sukčių nukentėję asmenis kviečiami kreiptis į policiją. Tiesa, 11 per 2,5 metų pradėtų ikiteisminių tyrimų vis dar yra eigoje, kai kurie yra sustabdyti. Apie konkrečius sprendimus informacijos kol kas nėra.
Asociatyvi nuotr.

„Ridos klastojimas jau treti metai laikomas nusikaltimu, o pradėti tik 11 ikiteisminių tyrimų. Tai mažas skaičius, atsižvelgiant į registruojamų automobilių kiekį. Tai yra naujas dalykas mums, praktika dar tik formuojasi. Žmonės turėtų tai įvertinti. Pagal Civilinį kodeksą su paslėptais defektais nupirkto automobilio savininkas gali tikėtis protingos kompensacijos, pinigų grąžinimo arba net pirkimo sutarties atšaukimo. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė“, – teigia A. Gubenko.

Specialistas pateikia dar vieną panašų scenarijų. Užsienyje techninės apžiūros metu įrašyta viena rida, atvežto į Lietuvą automobilio techninės apžiūros metu užrašomi mažesni skaičiai. Problema yra tame, kad niekas nelygina tų duomenų ir automobiliui pirmosios Lietuvoje TA metų jau įrašoma suklastota rida. Pasak A. Gubenko tarptautinės teisėsaugos turi bendradarbiauti. Ridos klastojimą geriausiai padeda nustatyti autorizuoti automobilių servisai.

A. Gubenko teigia, kad žmogus nepaliekamas visiškai be pagalbos. Jei jis mano, kad padarytas nusikaltimas, turi kreiptis į policiją. Čia bet kokiu atveju turi priimti tą pareiškimą ir jį nagrinėti, bus priimtas kažkoks sprendimas. Kalbama apie pasekmių šalinimą, kuomet žmogus, jau nusipirkęs automobilį nustatė, kad rida klastota.

Policija rekomenduoja, kad prieš pirkdamas automobilį, kiekvienas pirkėjas turėtų nepagailėti laiko (ir kartais pinigų) tam, kad pasitikrintų ir pasidomėtų perkamo automobilio istorija. Šią informaciją galima sužinoti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio duomenų sistemose. Priklausomai nuo valstybių, informacijos išsamumas skiriasi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (245)