Federalinei, žemių ir vietos valdžiai metų metus nesugebant sumažinti automobilių išmetamus kenksmingų dujų kiekius, dabar visų akys nukrypo į federalinį administracinį teismą Leipcige.

Tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis ir azoto oksidai (NOx) Europos Sąjungoje (ES) kasmet prisideda prie vidutiniškai 400 tūkst. ankstyvų mirčių dėl kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų.

Vidutiniai metiniai azoto dioksido lygiai maždaug 70 Vokietijos miestų pernai viršijo ES nustatytas ribines vertes. Aukščiausi jie buvo Miunchene, Štutgarte ir Kelne.

„Oras čia yra prastas, tu kosėji, tau peršti gerklę, ypač žiemą“, – pareiškė agentūrai AFP kampanijos už švarų orą dalyvis Peteris Erbenas.

„Norime, kad būtų nedelsiant imtasi veiksmų, o veiksmingiausia būtų sumažinti eismą“, – pažymėjo jis.

Metų metus įspėjimus žarsčiusi aplinkosaugos lobistų grupė „Deutsche Umwelthilfe“ (DUH) dešimtis savivaldybių padavė į teismą, kad jas priverstų imtis griežtesnių priemonių.

Byloje, kurioje ketvirtadienį bus priimtas sprendimas, nagrinėjamas Badeno-Viurtembergo ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemių apeliacinis skundas dėl žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų, kuriuose nustatyta, kad jos galėtų uždrausti tam tikrų dyzelinių transporto priemonių eismą savo sostinėse – atitinkamai Štutgarte ir Diuseldorfe.

„Tai jurisdikcijos klausimas: ar veiksmų gali – arba privalo – imtis žemės valdžia, ar tai turi daryti federalinė vyriausybė“, – pareiškė Badeno-Viurtembergo transporto ministras Winfriedas Hermannas.

„Automobilių pramonės kanclerė“

Vairuotojai ir įmonių vadovai Štutgarte nepritaria net ribotam dyzelinių transporto priemonių eismo draudimui. Juos palaiko ir kanclerės Angelos Merkel konservatyvių krikščionių demokratų sąjungos (CDU) skyrius šiame mieste bei verslui palankūs laisvieji demokratai (FDP).

Jų nuomone, „mes negalime varžyti žmonių laisvės, mes negalime atimti nuosavybės iš dyzelinių automobilių savininkų“, paaiškino W. Hermannas, priklausantis Žaliųjų partijai.

Teismo sprendimas bus taikomas visoms transporto priemonėms, kurios buvo parduotos prieš vadinamųjų „Euro 6“ standartų įvedimą 2015 metų rugsėjo mėnesį.

Siekdamas užkirsti kelią draudimams ir apginti svarbią automobilių gamybos pramonę, kurioje dirba 800 tūkst. žmonių, Berlynas pasiūlė gausybę iniciatyvų, įskaitant iniciatyvą dėl 1 mlrd. eurų fondo, kuris padėtų miestams modernizuoti viešąjį transportą ir pirkti elektrines transporto priemones.

Ministrai Europos Komisijai net pareiškė, kad, siekiant sumažinti automobilių eismą miestuose, galėtų būti įvestas nemokamas viešasis transportas. Tačiau išsamaus plano ar biudžeto jie nepateikė.

Vis dėlto A. Merkel – o ji dėl savo glaudžių ryšių su automobilių pramone kartais vadinama „automobilių pramonės kanclere“ – ir jos vyriausybė su šio sektoriaus vadovais kalba „pernelyg nedrąsiai“, žurnalui „Der Spiegel“ pareiškė Vokietijos miestų asociacijos vadovas Helmutas Dedy.

Ekspertai ir aplinkosaugininkų grupės sutinka, kad vyriausybės ir pramonės pastangos yra visiškai nepakankamos.

Berlyno pasiūlymai „tėra lašas jūroje“, pažymėjo profesorius Ferdinandas Dudenhoefferis iš Vokietijos automobilių tyrimų instituto CAR.

Nors jis yra raginęs gerokai pakeisti dyzelinį variklį – ilgametį Vokietijos inžinierių meistriškumo simbolį, – automobilių gamintojai įrodinėja, kad tai būtų pernelyg sudėtinga ir brangu.

Vietoj to automobilių gamintojai „Volkswagen“, „Daimler“ ir BMW vairuotojams pasiūlė atnaujinti milijonų transporto priemonių programinę įrangą, kad šios išmestų mažesnius teršalų kiekius, arba pasinaudoti nuolaidomis perkant naujesnius ir ekologiškesnius modelius.

Nuo 2015 metų, kai „Volkswagen“ prisipažino, jog milijonuose visame pasaulyje parduotų dyzelinių automobilių buvo įdiegusi vadinamuosius išderinimo įtaisus, kad, atliekant taršos bandymus transporto priemonės atrodytų ekologiškesnės negu iš tiesų yra, dyzeliniams automobiliams tenkanti parduodamų naujų automobilių rinkos dalis krito nuo 48 proc. iki maždaug 39 proc. 2017 metais.

Teisė vairuoti?

Ministras W. Hermannas tikisi, jog teisėjai Leipcige patvirtins, kad „žmonių sveikata yra svarbesnė už teisę vairuoti automobilį“.

Jeigu Leipcigo teismas patvirtins Štutgarto ir Diuseldorfo teismų priimtus sprendimus, vietos valdžios institucijos galės nustatyti įvairius draudimus.

Be to, aukščiausiojo administracinio teismo sprendimas parodys svarbų pavyzdį kitiems teismams ir darys spaudimą Berlynui.

„Labai nustebsiu, jeigu [ketvirtadienį] išvengsime dyzelinių automobilių draudimų“, – pareiškė H. Dedy.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)