„Pradėjus veikti dešimčiai naujų įkrovimo stotelių, elektromobilių vairuotojai jau gali be trukdžių keliauti pagrindinėmis Lietuvos automagistralėmis. Ties tuo nesustosime. Augant elektromobilių skaičiui, atitinkamai turi vykti ir jiems reikalingos infrastruktūros plėtra – jau kitų metų pradžioje bus pradėtas antrasis įkrovimo prieigų statybų etapas, per kurį bus įrengta dar keturiolika greitojo įkrovimo stotelių šalia magistralinių kelių,“ – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Dešimties elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas kainavo beveik 600 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti panaudotos Europos Sąjungos lėšos.

Planuojama, kad 2018 metais įkrovos stotelės magistraliniuose keliuose bus įrengtos kas 50 kilometrų. Iš viso valstybinės reikšmės keliuose jų bus 26.

Iki šiol Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikė tik dvi viešos didelės galios įkrovimo prieigos, nuo 2014-ųjų įrengtos kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vievyje ir prie Elektrėnų.

Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bendradarbiauja su savivaldybėmis, kartu įgyvendindama elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planus. Lietuvos miestuose ir priemiesčiuose, kur gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos numatoma įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.

Elektromobilių ir hibridinių automobilių skaičius Lietuvoje kasmet auga. VĮ „Regitra“ duomenimis, pirmasis elektromobilis Lietuvoje užregistruotas 2010 m. – „Honda HR-V“. 2013 m. mūsų šalyje buvo registruota 16 elektromobilių. 2014 m. pradžioje buvo registruoti 55 elektromobiliai, 2015 m. – 69, 2016 m. – 164. Aktyviausias elektromobilių skaičiaus didėjimas pastebimas šiemet. 2017 m. sausio 1 d. buvo užregistruoti 359 elektromobiliai, gruodžio 1 d. – jau 620.
Elektros įkrovimo stotelių žemėlapis

Kurdama ir plėtodama viešai prieinamą elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą Lietuvoje Susisiekimo ministerija siekia, kad elektromobilių infrastruktūros plėtra leistų priartėti prie 2012 m. Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo ministerijų užsakymu atliktos Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos rekomenduojamo rodiklio, t. y. siekti, kad iki 2020 m. visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 5 proc. per metus parduodamų naujų automobilių, 2025 m. – 10 proc.

Eil. Nr. Kelio Nr. Kelio pavadinimas Kelio km Kelio pusė
1. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 93,43 dešinė
2. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 96,62 kairė
3. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 141,67 kairė
4. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 142,45 dešinė
5. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 185,24 kairė
6. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 192,8 dešinė
7. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 238,03 dešinė
8. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 238,62 kairė
9. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 292,92 dešinė
10. A2 Vilnius–Panevėžys 80 kairė

II etapas (2018 m.) – prieigų įrengimas magistraliniuose keliuose: Eil. Nr. Kelio Nr. Kilometras
1. A4 125,695
2. A5 65,82
3. A5 95
4. A6 165,726
5. A6 42,156
6. A9 47,3
7. A10 47,438
8. A11 75,379
9. A12 20,313
10. A12 91,427
11. A12 152
12. A14 46,18
13. A16 54,611
14. A17 4,53

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (75)