Kokia automobilių su lietuviškais numeriais paklausos Ukrainoje paslaptis?

Sunku ir suskaičiuoti, kiek per trejus pastaruosius metus automobilių su lietuviškais numeriais buvo išvežta iš Lietuvos į Ukrainą. Nė viena Ukrainos žinyba nepateikia tikslių skaičių, kita vertus, tai – dešimtys tūkstančių automobilių, rašo ru.DELFI.lt.

Vien tik interneto svetainėje „autoplous.net“ (stilizuotoje pagal populiarų Lietuvos portalą „auto.plius.lt“, kuris jau platino pranešimą, kad neturi nieko bendro su „apsišaukėliais“) – daugiau nei 10 000 skelbimų. Šimtai įsikūrusių bendrovių užsiima šiuo verslu.

Automobilius tiesiai iš Vilniaus varo ne tik į Kijevą, bet ir į Donecką, į Luhanską, kurie kontroliuojami separatistų. Kokia automobilių su lietuviškais numeriais paklausos paslaptis ir kaip vyksta pirkimas?

Iš Vakarų Europos į Lietuvą atvežami automobiliai, juos perka Lietuvos bendrovės, registruoja, jiems išduodami lietuviški numeriai. Žmogus užsisako automobilį, vidutiniškai sumoka už jį 2 500 eurų ir 1 000 eurų pervežėjui už atgabenimą iš Vilniaus. Mašina iš Vilniaus važiuoja prie Lenkijos ir Ukrainos sienos, pasiekia Kijevą. Pirkėjas su pervežėju išvyksta prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, ten keičiasi ir pirkėjas važiuoja į Ukrainą, nurodydamas, kad jis vyksta tranzitu. Sumoka sutartą kainą, pasirašo įgaliojimą vairuoti automobilį (automobilio techninio aptarnavimo sutartis) ir toliau ramiai važinėja automobiliu Ukrainoje.

Rizika – administracinė bauda už pavėlavimą išvažiuoti iš Ukrainos. Pliusai – transporto mokesčio Lietuvoje nebuvimas, tokio pirkinio pigumas.

Ar tokį automobilį galima išmuitinti? Galima, bet dešimties metų senumo automobilio kaina padidėja 2–3 kartus.

Apie tai, kaip ukrainiečiai Lietuvoje perka automobilius, pasakoja Jurijus Larčenka, kuris 2015 m. lapkritį įregistravo Vilniuje kompaniją „UAB Globalcomas“. Šiuo metu kompanijai priklauso 361 automobilis. J. Larčenka – aktyvus kovotojas už ukrainiečių teises į automobilius su europietiškais numeriais.

Panagrinėkime kelis pavyzdžius, kas vyksta iš Lietuvos kompanijų, kurių vardu registruojami automobiliai, pusės.

Kompanija „Morris Investment“ įsteigta 2012 m., ji priklauso Ukrainos piliečiui Denui Morrisui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvoje. Kompanijoje dirba vienas darbuotojas. Pažymėtina, kad D. Morrisas pats nevaro automobilių iš Lietuvos. Už jį tai daro Charkovo, Kijevo ir Lvovo universitetų studentai, kilę iš Jeruzalės, Maroko, Indijos, Nigerijos ir Irako.

2015 ir 2016 m. kompanijos „Morris Investment“ apyvarta buvo nuo 10 000 iki 20 000 eurų. 2017 m. lapkritį kompanijai priklausė 223 automobiliai. Sprendžiant iš nuotraukos, kurią savo paskyroje įdėjo D. Morrisas, 2017 m. sausį kompanijai priklausė 172 mašinos. Taigi per 2017-uosius D. Morriso kompanija įsigijo 51 automobilį.

Atsižvelgiant į vidutinę automobilio kainą ir nugabenimą į Ukrainą (2 500 eurų + 1 000 eurų), 2017 m. kompanijos apyvartą turėjo sudaryti ne mažiau nei 178 500 eurų.

2016 m. finansinės ataskaitos duomenimis, kompanijos „Morris Investment“ apyvarta buvo 11 500 eurų, o grynasis pelnas – 16,62 euro. Paskaičiuoti mokesčių skirtumą, kurio nesumokės kompanija, gana lengva, pasitelkus apyvartos (11 500 ir 178 500 eurų), kurią turėtų turėti kompanija, pavyzdį.

Tai tik viena iš šimtų tokių kompanijų. Formaliai šios kompanijos nepardavinėja automobilių, o realybėje jos į rankas gauna didelius kiekius grynųjų pinigų, už kuriuos perkami ir Lietuvos kompanijos vardu registruojami automobiliai. Didžiulis mokesčių srautas niekur nefiksuojamas ir nesumokamas į Lietuvos biudžetą. Pagal tą pačią schemą automobilius veža ne tik į Kijevą, bet ir į okupuotas teritorijas – į Donecką ir į Luhanską.

Dar visai neseniai interneto svetainėje http://www.donbassautogroup.com, siūlančioje atvežti automobilių iš Lietuvos į Donecką ir į Luhanską, rašyta, kad svetainė veikia, bendradarbiaujant Donecko liaudies respublikos (DLR) Pajamų ir rinkliavos ministerijai, DLR Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos portalams „autoplius.lt“ ir „autogidas.lt“. Kai pastarieji portalai tai išgirdo, suskubo atsiriboti, tad dabar vargu ar sužinosime tiesą. „Autoplius“ atstovai pasiskundė, kad neteisėtai naudojamasi jų prekės ženklu, ir pabrėžė: „Mes dirbame tik su patikimais partneriais.“ Tačiau portale pardavinėti automobiliai tiesiai iš Lietuvos su lietuviškais numeriais būdavo išvežami į Donecką.

Iš interneto svetainės http://www.donbassautogroup.com nuoroda apie bendradarbiavimą su lietuviais dingo per valandą. Na, bet galime būti užtikrinti dėl bendradarbiavimo su DLR VRM.

Automobilius, kuriuos per svetainę http://www.donbassautogroup.com užsako ir veža į Donecką, taip pat automobilius pardavimui reklamuoja ir pardavinėja vartotojas Dmitrijus Dmitrovas. Tam jis pasitelkia bendriją „Bet kokie AUTOMOBILIAI iš Lietuvos (DLR, LLR)“. D. Dmitrovas – Donecko gyventojas Dmitrijus Chavikovas, Donecko milijonieriaus Dmitrijaus Chavikovo sūnus.

Kaip skelbiama interneto svetainėje http://www.donbassautogroup.com, tokiu būdu į Donecką įvežta daugiau nei 500 automobilių. Tai patvirtina skelbimų, kuriuos D. Chavikovas skelbia socialiniame tinklalapyje „VKontakte“ kiekis. Kai kuriose skelbimų nuotraukose – „Autoplius“ svetainės žymė.

Kitas pasiskelbusių DLR ir LLR zonos gyventojas Ivanas Kolomiecas siūlo automobilių pervarymo iš Lietuvos į Luhanską paslaugą. Pats Ivanas yra vadinamosios Luhansko liaudies respublikos milicijos darbuotojas.