Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Šarūnas Ramanauskas sako, kad problema aptarta ir su praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusiais kolegomis iš Ukrainos.

„Tyrimai vyksta nuolatos. Tokių paklausimų būna 1–2 per savaitę. Atsakymai išsiunčiami į Ukrainą, jų pagrindu priimami sprendimai dėl transporto priemonės dalyvavimo eisme Ukrainoje teisėtumo. Mes reiškinį stebime, problema yra Ukrainoje ir įvardyta pačių ukrainiečių: transporto priemonės su lietuviškais numeriais yra eksploatuojamos Ukrainoje jų neregistruojant“, – BNS teigė Š. Ramanauskas.

Automobiliai registruojami Lietuvos įmonių vardu, o vėliau gabenami į Ukrainą, taip išvengiant mokesčių šaliai. Š. Ramanausko teigimu, Ukrainos pareigūnams prieinama informacija, kuria remdamiesi jie gali nustatyti, ar automobilis įvežtas teisėtai, kitu atveju reikalauti sumokėti mokesčius.

„Mes galime pasakyti, kad tos įmonės veikla turi fiktyvios veiklos požymių. Pavyzdžiui įmonė, kurios vardu registruotas automobilis, Lietuvoje jokių mokesčių nemoka, jokių samdomų darbuotojų neturi, yra tik direktorius – Ukrainos pilietis. To kolegoms (Ukrainos pareigūnams – BNS) turėtų pakakti, kad jie tokią transporto priemonę sustabdę ar kelyje, ar bandant įvežti į Ukrainą, pasakytų, kad tai yra neteisėta ir prašytų sumokėti mokesčius“, – aiškino Š. Ramanauskas.

Anot jo, Ukrainoje gali būti šimtai tūkstančių automobilių iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Ukrainos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad šalyje važinėja 59 tūkst. automobilių su lietuviškais numeriais, iš jų 44,6 tūkst. įvežta laikinai.

Siekiant mažinti šį srautą, Lietuva Ukrainai rekomenduoja naudotis „Regitros“ duomenų baze, kuri rodo, ar automobilis tebėra registruotas Lietuvoje. Be to, esama ir kitų būdų patikrinti automobilių teisėtumą.

„Jie turėtų patikrinti tris faktus: ar transporto priemonė registruota Lietuvoje. Tai jie gali padaryti per „Regitros“ duomenų bazę. Antra, ar nebuvo šitai įmonei įformintos muitinės procedūros kaip eksporto, ar ji nebuvo parduota kaip eksportuojama transporto priemonė – šią informaciją teikiame tik mes, muitinė. Ir trečia, ar tos įmonės ukrainiečio savininko vardu jam yra išduotas leidimas dirbti Lietuvoje. Tai yra trys faktoriai, pagal kuriuos galima pasakyti, kad ta veikla yra negalima“, – kalbėjo Š. Ramanauskas.

Ukrainos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015–2017 metais į šalį iš užsienio įvežta apie 1 mln. 750 tūkst. automobilių. Didžioji dalis jų pateko kaip laikinos, likusios – kaip tranzitinės. Apie 64 tūkst. šių mašinų liko Ukrainoje.

Ukrainiečių pareigūnai nuo 2015 metų pradžios iki šių metų rugsėjo surašė per 30 tūkst. muitinės taisyklių pažeidimo protokolų - už tranzito ar laikinojo įvežimo terminų nesilaikymą pažeidėjams skirta daugiau kaip 206 mln. grivinų (beveik 6,7 mln. eurų) baudų.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)