Tuomet jo visų detalių būklę kruopščiai įvertino „Dekra“ specialistai. Visa tai pateikiama išsamioje ataskaitoje. Tad gero skaitymo, ir tikimės, kad ši informacija padės lengviau apsispręsti ieškant naudoto automobilio.

100 000 km su 2011 m. „Volkswagen Touran 2.0 TDI“: antros kartos vienatūris tobulesnis
Pirmos kartos „VW Touran“ vienatūriui ištvermės maratonas buvo labai sunkus išbandymas, kuris baigėsi galima sakyti visiška nesėkme. Galutinis 100 000 km testo įvertinimas tebuvo viso labo tik vienas balas. Naujesnei kompaktinio vienatūrio iš Volfsburgo versijai iškilo sunkiai įveikiama užduotis – susigrąžinti įvaizdį po šios didelės nesėkmės. Ištaisyti padėtį gali tik tobulas pasirodymas šįkart.

Ši istorija turi savo prologą, tiksliau sakant: keliasdešimt prologų. Per keliolika pastarųjų metų „Auto Bild“ kartu su savo partneriais surengė beveik 100 ilgalaikių testų. Kai kuriems automobiliams jie ėjosi lyg sviestu patepti, kitiems tai buvo tikras kančios kelias. Keli modeliai buvo įvertinti labai gerai, o štai itin prastą įvertinimą gavo tik vienas šio maratono dalyvis – pirmos kartos „VW Touran 2.0 TDI“, uždirbęs net 77 baudos taškus, iki šiol užima paskutinę ilgalaikių testų suvestinės poziciją.

To 100 000 km testo ataskaitos pavadinimas buvo labai iškalbingas: „Gyvenimas ant domkrato“. Kompaktinis „Volkswagen“ vienatūris praleisdavo tiek laiko servise, kad kilo noras įrengti palapinę prie automobilių dirbtuvės vartų. Gaila, bet, mūsų kolegų manymu, „Touran I“ su 2.0 TDI (PD) varikliu yra rizikingas pasirinkimas. Ypač derėtų vengti pirmųjų gamybos metų vienatūrių.

Dėl įdomumo šį kartą irgi pasirinkome 2.0 TDI/140 AG versiją, bet su visiškai kitokiu varikliu: „Common rail“, modernizuotas ir patobulintas nuo tų laikų, kai „Touran I“ atliko pagrindinį vaidmenį nelemtame VW vienatūrių prologe. Gerai įrengtą „Highline“ versiją papildėme dviejų sankabų automatine DSG transmisija, GPS navigatoriumi (RNS 510), amortizatoriais su kintamąja slopinimo jėga (DCC) ir trečia sėdynių eile.
Dėžė ant ratų? Galbūt. „Touran“ yra kompaktinių vienatūrių segmento lyderis. Tai praktiškas ir funkcionalus automobilis

Dar užsisakėme vadinamąjį eismo juostos pagalbininką, automobilio statymo jutiklius, rudą metalizuotą spalvą ir daugybę kitų priedų, kuriuos norėtų turėti daugelis šeimų, bet... neišgali. Už taip sukomplektuotą antros kartos „Touran“ teko sumokėti beveik 34,7 tūkst. eurų – išties daug. Tad ir tikimasi iš jo buvo tikrai nemažai.

Mūsų lūkesčiai pasiteisino. Jau įveikę pirmuosius ilgesnius atstumus supratome, kad po „Touran“ pavadinimu dabar slypi visiškai kitas automobilis, kuriam neturėtų kilti sunkumų per ilgalaikį maratoną.

Dyzelinis „Common Rail“ variklis veikė tyliai ir švelniai, todėl tikrai nepasigedome ankstesnio purkštukų „malimo“. Pagyrimo žodžių „Volkswagen“ inžinieriai nusipelnė ir už adaptyvią pakabą, kuri pasižymi gera garso izoliacija ir yra gana komfortiška. „Aukšta darbo kokybė jau tapo „Volkswagen“ automobilių gamintojo standartu“ – teigiamus pojūčius patvirtina testo dienoraščio įrašai. Tarp jų buvo ir toks: „Ši 1000 kilometrų kelionė prabėgo akimirksniu“.

Net skeptikai, kurie iš pradžių „Touran“ vadino „dideliu vaikų vežimėliu“, greitai atsikratė visų savo abejonių. Kuo ilgesnė trasa, tuo geresni buvo dienoraščio atsiliepimai: „erdvus, praktiškas ir lengvai valdomas šeimyninis automobilis, be to, labai vikrus“. Tik pavadinti mūsų „maratonininką“ gražiu buvo išties sunkoka.

Tiesa, estetiniai pojūčiai, dėl gana didelio automobilio funkcionalumo, liko antrame plane. Matomumas į visas puses – tobulas, o dvi pìrmosios sėdynių eilės užtikrina keleiviams daug vietos. Tiesa, papildomos sėdynės bagažinėje tinka tik vaikams, bet kompaktiniame vienatūryje tai normalu – konkurentai nieko geriau nesiūlo. Kai kuriems automobilį vairavusiems mūsų kolegoms patiko tiesi padėtis prie vairo – „tai primena ankstesniąsias, nuostabiąsias „VW Transporter“ autobusiuko kartas. O štai kitiems susidarė įspūdis, tarsi jie keliautų pabalnotu traktoriumi.
Įsibėgėjant ir stabdant alkūnės atrama slydinėjo pirmyn ir atgal, mažindama savo funkcionalumą

Variklį visi vertino panašiai. Gera dinamika, neblogos degalų sąnaudos – vidutinės „Touran“ dyzelino sąnaudos siekė 7,4 l/100 km. Nusiskundimų buvo tik dėl „Start-stop“ sistemos veikimo: kartais variklis užsivesdavo trūkčiodamas, kartais sistema neskubėjo įjungti variklio būtent tada, kai reikėdavo greitai pajudėti iš vietos. Labiausiai „ekologinį pagalbininką“ kvailino situacijos, kai išjungus variklį teko jį vėl iš naujo įjungti. Nepaisant to, svarbiausia, kad pats variklis visus mūsų maratono iššūkius atlaikė labai gerai.

Tiesa, vis prisimenamos buvo rimtesnės pirmos kartos „Touran 2.0 TDI“ (PD) bėdos, tačiau šį kartą viskas baigėsi gerai – išardžius variklį nebuvo pastebėta jokių nusidėvėjimo požymių. O štai visų giriama išmanioji DSG transmisija, nuvažiavus 50 000 km, pradėjo nemaloniai tarškėti, pastebimai pailgėjo pavarų perjungimo laikas. Odometrui rodant 65 421 km buvo pakeista pavarų dėžės alyva ir nemalonūs garsai bei pojūčiai išnyko.

Pagyrimo žodžių nusipelnė saugumą užtikrinančios sistemos. „Pagaliau šeimyninis vienatūris turi eismo juostos išlaikymo asistentą, kuris atlieka labai didelį darbą“ – skaitome įrašą testo dienoraštyje. Mūsų kolegos taip pat įvertino adaptyviuosius ksenoninius žibintus – momentas, kai reikėjo perjungti tolimąsias šviesas į artimąsias, visada buvo labai tiksliai parenkamas. Itin naudingas priedas!

O štai apie „RNS 510“ navigacijos sistemą, už kurią teko mokėti papildomai, ką nors gero galima pasakyti nedaug. Šis prietaisas sulaukė nemažai kritikos, palyginti su kitų VW modelių navigatoriais: neintuityvus tikslo įrašymo būdas, keistas maršruto nustatymo algoritmas, nėra „Bluetooth“ sistemos (!). „RNS 510“ sistema tiesiog neatitinka aukštų VW koncerno siekių ir yra per brangi, atsižvelgiant į jos siūlomas galimybes. Neatsitiktinai naujajame „Golf“ įmontuotas kitoks navigatorius.

Kalbėdami apie mūsų maratono bėgiko trūkumus, turime paminėti, kad bagažinės durelės užsidarydavo labai nenoriai ir paprastai tekdavo jas stipriai trinktelėti, kaskart gąsdinant gale sėdinčius vaikus. Vaikiškų kėdučių tvirtinimas irgi reikalavo daug pastangų: rasti giliai smėlio spalvos gobeleno raukšlėse paslėptus „Isofix“ fiksatorius buvo gana sunki užduotis. Ir nors nuvažiavus 100 000 km „Touran“ vienatūrio vidus atrodė patenkinamai, vis dėlto racionaliai mąstantys tėvai turėtų užsisakyti tamsesnės spalvos sėdynes.
Trečioji sėdynių eilė paslepiama bagažinės grindyse. Bagažinės tūris siekia nuo 121 iki 1913 litrų.

Ir pagaliau apie trūkumus. Priekinėje alkūnės atramoje nebuvo blokatoriaus, todėl ji nuolat pasislinkdavo į priekį (stabdant) ir atgal (įsibėgėjant). O štai vieną iš mūsų kolegų lydėjo neįtikėtina „sėkmė“ – reguliuojant sėdynės atramą jo rankoje liko reguliavimo ratukas.

Ir tai visi trūkumai. Atsižvelgiant į nuvažiuotus 100 000 km ir tai, kad automobiliu dažnai važiavo vaikai, tai turbūt visai neblogas rezultatas. Galų gale kompaktinis vienatūris, „uždirbęs“ tik du baudos taškus, pelnytai gavo šešetą.

Taigi su užduotimi šeimyninis vienatūris sėkmingai susidorojo – „Touran“ susigrąžino gerą įvaizdį. Jis tapo trečiuoju „Volkswagen“ (kartu su „Golf“ ir „Tiguan“), kuris buvo labai gerai įvertintas.

Gedimai ir remontai

65 421 km

Pakeista DSG pavarų dėžės alyva. Versijose su vadinamąją šlapia sankaba tai standartinis remontas (207,66 Eur.)

90 019 km

Per trečiąją garantinę apžiūrą pakeistos priekinės stabdžių trinkelės (104,80 Eur).

Komentarai išardžius po testo: nepastebėjome nieko, dėl ko vertėtų nerimauti

Kartais mums jų gaila. „Dekros“ ekspertas, kuris itin kruopščiai it vaistininkas tikrina automobilį, bet negali rasti jokių trūkumų – išties užuojantos vertas vaizdelis... Būtent taip ir buvo šį kartą. Vietoj rimtų trūkumų ir informacijos rimtiems apmąstymams – vien tik smulkios pastabos.
Atsilaisvinusi variklio kameros garso izoliavimo medžiaga. Dabartiniuose modeliuose naudojama viena kniede daugiau

Nutrūko sėdynių atlošų ties juosmeniu reguliavimo ratukas, nėra priekinės alkūnės atramos fiksatoriaus, nekokybiškai pritvirtinta variklio kameros garso izoliacijos medžiaga – tai tikrai nerimtos bėdos.

Gal tuomet pavara? Vieną akimirką net pasirodė, kad „Dekros“ specialistas pagaliau atrado rimtą klaidą: ant variklio bloko buvo aiškiai matyti alyvos pėdsakų. Netrukus paaiškėjo, kad šiek tiek alyvos pateko iš pusašio žiedo, o dėl šio šurmulio kalta kiaunė, kuri įgraužė guminę pusašio apsaugą. Tikriausiai šis „mielas“ gyvūnėlis nusprendė paragauti gumos, iš kurios pagamintos šios apsaugos.

Išmontavimą stebėję mechanikai iš Volfsburgo iš pradžių gana įsitempę stebėję šį procesą, vėliau galėjo lengviau atsikvėpti. Tuo labiau kad ir kito svarbaus mazgo – DSG transmisijos būklė taip pat nekėlė jokių abejonių. Tą patį galima pasakyti ir apie keturių cilindrų dyzelį: cilindrų paviršiaus tyrimas neatskleidė jokių nukrypimų nuo normos, o turbokompresorius atrodė taip gerai, kad jį ramiai galima būtų ir vėl montuoti.

Gerai įvertinome ir kitus variklio elementus. Išmetamoji dujų sistema, katalizatorius ir smulkiųjų dalelių filtras atrodo puikiai, o kondicionierius veikia kaip pirmą dieną. Ant šviesaus smėlio spalvos gobeleno buvo matyti naudojimo pėdsakų, bet jis vis tiek atrodė daug geriau, nei manėme pradėję testą.
Adaptyvioji DCC pakaba komfortiška, bet kartais leidžia ir šiek tiek pašėlti

Šiek tiek nusivylęs „Dekros“ ekspertas savo užrašų knygutėje įrašė pastabą dėl paviršutiniškos priekinės ir galinės pakabos korozijos. Uždarų ertmių ir kėbulo apžiūrą davė teigiamą rezultatą – rūdžių požymių nėra.

Gerą bendrą vaizdą papildo ir būtinų matavimų rezultatai. Vizitas ant galios patikros stendo parodė, kad mūsų „Touran“ galingumas yra net 2,5 AG didesnis, nei deklaruoja pats gamintojas. Vidutinės degalų sąnaudos (7 l/100 km) taip pat atrodo įspūdingai.

Trūkumas: testo pradžioje vokiečių vienatūris geriau įsibėgėdavo ir buvo elastingesnis. Tiesa, šios charakteristikos sumažėjo minimaliai (vairuotojas to nė nejaučia). Šiek tiek sumažėjo stabdymo sistemos veiksmingumas: 100 km/val. greičiu važiuojančia automobiliui visiškai sustoti prireikė 38,5 m – neblogas rezultatas. Testo pradžioje „Touran“ sustodavo beveik vienu metru anksčiau.

Išvada

Mūsų nuomonė vieninga: kodėl ne iš karto taip buvo? Ar tikrai pirmos kartos „Touran“ nesėkmės išties reikėjo? Volfsburge gaminami VW automobiliai niekada nebuvo patrauklūs savo kainomis, o nemažas kainas atitinkančią kokybę galime pateisinti tik visai neseniai. Dėmesio vertas faktas – šis „Volkswagen“ modelis yra trečias, gavęs tokį aukštą galutinį įvertinimą. atrodo, volfsburgiečiai pagaliau ėmėsi darbo ir pradėjo gaminti išties gerus automobilius.

Galutinis įvertinimas 6

Techniniai gamintojo duomenys
Variklis – tipas/cilindrų sk./vožtuvai: turbodyz./L4/16
Darbinis tūris (cm3): 1968
Maks. galia AG esant aps./min.: 140/4200
Maks. sukimo momentas (Nm esant aps./min.): 320/1750
Maks. greitis (km/h): 201
Pavarų dėžė: 6 autom. (DSG)
Ilgis/plotis/aukštis (mm): 4397/1799/1674
Padangų dydis: 205/55 R 16
Automobilio svoris/kraulumas (kg): 1648/642
Bagažinės talpa (l): 121/695/1913
Degalų bako talpa (l): 60