Tuomet jo visų detalių būklę kruopščiai įvertino „Dekra“ specialistai. Visa tai pateikiama išsamioje ataskaitoje. Tad gero skaitymo, ir tikimės, kad ši informacija padės lengviau apsispręsti ieškant naudoto automobilio.

100 000 km su 2009 m. „Honda Accord Tourer 2.2 i-DTEC“: „Honda“ gerą formą išlaikė iki paskutinio akordo
100 000 km ištvermės maratonas – tai 22 mėnesiai praleisti skersai ir išilgai važinėjant po Europą. Šis išbandymas buvo sunkus tiek mums, tiek ir „Honda Accord“ universalui. O „desertui“ – iki paskutinio varžtelio išrinktas automobilis.

Naujutėlaitis „Honda Accord Tourer“ prie ilgų distancijų „bėgikų“ komandos prisidėjo 2009 m. vasario 25 d. Labai graži mašina, bet raudona jos spalva kolegoms iš vokiškojo „Auto Bild“ kėlė šiokių tokių abejonių. Beje, japonai ją įvardijo kaip „Milano Red“...

Nuotraukose automobilis išties neblogai atrodo, bet, išskyrus žvalų 150 AG dyzelinį variklį, daugiau „Honda Accord“ universalas su sportu turi nedaug bendro. Gaisrinė mašina? Lyg ir ne. Trumpai tariant, ši spalva, kolegų vokiečių manymu, nelabai dera „Accord“ automobiliui.

Pagaliau atėjo diena, kai japonų universalas išvažiavo į savo pirmą kelionę. Ir staiga jo spalva tapo visiškai nesvarbi. Nuvažiavus automobiliu tūkstantį kilometrų, norėjosi važiuoti dar ir dar tiek pat.
"Honda Accord" ilgalaikiame teste pasirodė puikiai

Tiesa, buvo būtinos kelios sąlygos: pirma, jums turi patikti kietą pakabą turinčios mašinos, antra, vairuotojas neturėtų skųstis nugaros skausmais. Patogios ir geros formos sėdynės tvirtai prilaiko įveikiant posūkius (ypač pečių aukštyje). Jausmas toks, kad greičiau apsivers pats automobilis, nei vairuotojas iškris iš sėdynės. Vienas bandytojas testo dienoraštyje įrašė: „Kiti gamintojai turėtų išmokti gaminti tokias sėdynes, kokios yra „Honda Accord“ automobilyje“.

Galingas ir taupus

Dyzelinis 2.2 i­DTEC variklis užsiveda ir dirba gana garsiai, bet demonstruoja puikius rezultatus ir nedideles degalų sąnaudas. Tai liudija ir įrašas dienoraštyje: „Motoras tiesiog puikus: tylus, galingas ir taupus“. Dėl puikiai dirbančios mechaninės šešių pavarų dėžės ir prisitaikančios greičio palaikymo sistemos, kuri išlaikydavo nustatytą greitį net ir perjungiant pavaras, per visą ilgalaikį testą vidutinės degalų sąnaudos siekė vos 7,3 l/100 km. Kadangi variklio darbinis tūris net 2,2 litro, šis rezultatas tikrai vertas dėmesio.

Mažiau pagyrimų nusipelnė sistema, išlaikanti automobilį vienoje eismo juostoje. Ji pati gera ir itin naudinga, tačiau kai kuriems šį automobilį bandžiusiems mūsų kolegoms pasirodė, kad „Accord“ elektronika įsikišdavo per staigiai.

Šiais žodžiais būtų buvę lyg ir galima baigti šį straipsnį. Apie ką daugiau rašyti, jei per visą kelionę niekas niekur nesugedo, o įveikus 100 000 kilometrų nerasta beveik jokių nusidėvėjimo požymių. Aptikome tik keletą neesminių smulkmenų: pavyzdžiui, masės laidas buvo oksidavęsis ir šiek tiek aprūdijęs, be to, vienoje kėbulo vietoje matėsi truputį nusitrynę dažai.

Visų pagrindinių elementų, pvz., variklio, pavarų dėžės (sankabos, krumpliaračių, sinchronizatorių ir pavarų perjungimo svirties apžiūra), išmetamųjų dujų sistemos (su didinamuoju stiklu apžiūrėtas kolektorius, katalizatorius ir galinis duslintuvo bakelis) ir uždarų profilių (per patikrą endoskopu neaptikta net mažiausių rūdžių požymių) patikra neatskleidė jokių rimtų trūkumų. Pamatavus variklio galingumą specialiame stende gautas puikus rezultatas – 153 AG, o tai yra trimis arklio galiomis daugiau, nei deklaruoja gamintojas.
Galinga jėgainė: dyzelinis 2.2 variklis yra galingas ir pasižymi mažu apetitu. Dinamometriniame (galios matavimo) stende jis „išspaudė“ net daugiau arklio galių, nei nurodo gamintojas

Neblogas buvo ir įsibėgėjimo nuo 0 iki 100 km/val. laikas: mašina šį greitį pasiekė per 10 sek. ir tai vos 0,2 sek. lėčiau nei žadėjo naujojo „Honda“ automobilio gamintojai. Toks skirtumas beveik nepastebimas. Pagyrimo verta ir stabdžių sistema: negana to, kad testą automobilis įveikė su tais pačiais gamykliniais stabdžių diskais (tiesa, reikia nepamiršti, kad „Accord“ daugiausiai važinėjo greitkeliais), jų efektyvumas buvo stulbinamas. Važiuojant 100 km/val. greičiu automobilis staigiai stabdant visiškai sustoja ties 37 metrų žyma. Tai labai geras rezultatas, ypač mašinai, kuri sveria 1,7 tonos.

Nedaug trūkumų

Susumavus visas teigiamas šio automobilio savybes, galvoje sukosi vienintelė frazė – puiki mašina, kuri nusipelno vien tik gero įvertinimo. Taip ir nutiko. „Honda Accord' universalas pirmą kartą per ištvermės maratonų istoriją atsidūrė tarp pirmųjų dešimties geriausių ilgalaikių testų dalyvių. Nuoširdžiai sveikiname!

Deja, kaip nėra namų be dūmų, taip nebūna ir automobilių be trūkumų. Keletą jų privalome pakritikuoti. Visų pirma, nuvylė erdvė ant galinės sėdynės ir nelabai talpi bagažinė (406–1252 l). Žinoma, taip yra dėl efektingų kėbulo linijų. Vis dėlto jei tai universalas, įspūdingos formos neturi užgožti jo pervežimo galimybių. Tai jau rimtokas trūkumas.

Galinė sėdynė? Ten tiesiog per mažai vietos vidutinio sudėjimo europiečiui (automobilis juk japonų gamybos). „Labiausiai trūksta vietos kojoms“, – byloja įrašas dienoraštyje.

Gerų įvertinimų nenusipelnė ir elektra valdomas bagažinės dangtis. Jutiklis, kuris turi apsaugoti pirštus nuo prispaudimo, reaguoja į ploniausią siūlelį. Taigi, jei jis užfiksuos nors mažiausią kliūtį, bagažinės dangtis sustings pusiaukelėje. Blogiausia tai, kad jis atsidaro ir užsidaro nepaprastai lėtai. Vadinasi, elektra valdomas bagažinės uždarymas mažiausiai naudingas „Accord“ pasirenkamas priedas ir geriausia būtų jo tiesiog neužsisakyti. O štai signalizacijos, kuri dėl mažiausios smulkmenos „džiugina“ kaimynus, niekaip nepavyks neužsisakyti.
Priekinis skydelis: išvaizdus, tačiau šiek tiek perkrautas mygtukais

Prietaisų skydelis taip pat puikiai galėtų apsieiti be keleto mygtukų ir jungiklių. Jų yra tiek daug, kad vairuotojas, bent jau pirmosiomis dienomis ar savaitėmis, gali tiesiog pasimesti. Iš tiesų, įprasti naudotis visomis funkcijomis ir atrasti reikiamą mygtuką nebuvo itin lengvas procesas. Telefono „suporavimas“ su laisvų rankų įranga per „Bluetooth“, dienoraštyje sulaukė tokio įrašo: „Be instrukcijos geriau to net nebandyti daryti“. Įdomiausia, kad tai įrašė asmuo, tiesiog pamišęs dėl kompiuterių ir naujausių technologijų.

Pasigedome daviklio, kuris praneštų apie langų apiplovimo skysčio kiekį bakelyje. Kai kurie vokiečių kolegos, kurie jau buvo pripratę prie šio kitose mašinose esančio privalumo, tai įvardino dideliu trūkumu. Bandytas „Accord“ universalas turėjo apiplaunamus ksenoninius žibintus, tad rudenį ir žiemą skystis baigdavosi labai greitai. Ir, kas nemaloniausia, netikėtai.

Vis dėlto sąžiningai reikia pripažinti, kad visa tai yra smulkmenos, kurios niekaip nenulemia puikaus galutinio rezultato.

„Executive“ komplektacijos „Honda Accord Tourer 2.2 i-DTEC“ automobilis maloniai nustebino kolegas iš vokiškojo „Auto Bild“, kurie po šio ilgalaikio testo jau netiki, kad šis japonų modelis kada nors taps nepatikimas.

Gedimai ir remontai

7006 km

Užsidegė lemputė, informuojanti apie aušinimo skysčio stygių. Įpylus 0,25 l skysčio, problema buvo pašalinta ir daugiau nepasikartojo iki pat testo pabaigos.

62 435 km

Trečiąkart užsukus techninės apžiūros buvo pakeistos priekinės ir galinės stabdžių trinkelės (280,91 Eur).

78 004 km

Per ketvirtą apžiūrą pakeista priekinio gabaritinio žibinto lemputė (pagal garantiją). Serviso išrašytoje sąskaitoje buvo nurodyta tik detalės kaina – 1,76 euro.
Oksidavosi ir masės laido prijungimo prie kėbulo vieta

Komentarai išardžius po testo: didžiausias trūkumas – oksidavęsi masės laidai

Sveikiname „Honda“ gamintojus: galima sakyti, nepriekaištinga „Accord“ kokybė padarė įspūdį. Net tradicinę galutinę ataskaitą, kurią parengia Vokietijos automobilių priežiūros asociacijos „Dekra“ ekspertas, šį kartą skaityti buvo tiesiog nuobodu. Patikrinta net 70 elementų – beveik prie visų buvo įrašas „tvarkinga“. Tai didžiulis komplimentas, nes kiekviena tokia pastaba reiškia, kad detalė ideali, o jos nusidėvėjimas neviršija normos.

Variklis? Jokių priekaištų. Pavarų dėžei – taip pat. Įdomu tai, kad „Accord“ universalas visą testo atstumą nuvažiavo su gamykliniais stabdžių diskais. Tiesa, nederėtų pamiršti apie tai, kad didesnę dalį savo gyvenimo jis praleido greitkeliuose, kuriuose netenka dažnai stabdyti.

Apžiūrint išmetamųjų dujų sistemos kolektorių, katalizatorių ir galinio duslintuvo bakelį taip pat nerasta jokių trūkumų. Taigi viskas puiku? Pasirodo, ne. Apžiūrint elektros sistemos būklę, „Dekra“ ekspertas aptiko masės laidą, kuris buvo oksidavęsis ir surūdijęs. „Honda“ atstovai teigia, kad išvaizda neturi įtakos sistemos darbui. Reikia tikėtis, kad taip ir yra.

Kadangi automobilis tiesiog prikimštas elektra valdomomis funkcijomis, elektros sistemos gedimai gali greitai sugadinti šio puikaus automobilio savininkų nuotaiką. To „Honda“ vadovybė tikrai nenorėtų.

Išvada

Toks automobilis – puikus pasirinkimas kiekvienam ilgalaikiam testui. Išties patikima mašina nuvažiavo netrumpą 100 000 kilometrų atkarpą be jokių netikėtumų ir rimtesnių gedimų, o visiškai ją išrinkus, detalės atrodė beveik kaip naujos. Išties puiki kokybė.

„Honda Accord Tourer“ su dyzeliniu 150 AG varikliu nusipelnė vien tik teigiamo įvertinimo, o pastabų būta tik kelios, ir tos neesminės. Bene daugiausiai emocijų kėlė keistoka universalo spalva – vokiečių manymu, ji per ryški. Daugiau jokių nesutarimų tarp automobilio bandytojų nebuvo – tiesiog puiki mašina! Nebent dar gali užkliūti didoka universalo kaina. Bet gera kokybė juk turi ir kainuoti.

Galutinis įvertinimas 6

Techniniai gamintojo duomenys
Variklis – tipas/cilindrų sk./vožtuvai: turbodyz./L4/16
Darbinis tūris (cm3): 2199
Maks. galia AG esant aps./min.: 150/4000
Maks. sukimo momentas (Nm esant aps./min.): 350/2000
Maks. greitis (km/h): 207
Pavarų dėžė: 6/mech.
Stabdžiai – priek./gal.: disk. vent./disk.
Ilgis/plotis/aukštis (mm): 4750/1840/1470
Padangų dydis: 225/50 R 17
Automobilio svoris/kraulumas (kg): 1710/390
Bagažinės talpa (l): 406/1252
Degalų bako talpa (l): 65