Vokietijos automobilių pramonė (čia dirba per 800 tūkst. žmonių, be to, tai didžiausias šalyje eksportuotojas) šiuo metu patiria didelį spaudimą mažinti dyzelinių variklių emisijas. Po skandalo, į kurį dėl emisijų testo duomenų klastojimo pateko „Volkswagen Group“, praėjo beveik dveji metai.
Lobistų grupė „Deutsche Umwelthilfe“ kovoja už tai, kad keliuose nebeliktų taršių automobilių. Jos atstovai sako, kad stambiausių automobilių gamintojų praeitą mėnesį priimtas sprendimas mažinti dyzelinių variklių emisijas yra nepakankamas ir neadekvatus problemos mastui.
Kaip sako „Deutsche Umwelthilfe“ vadovas Juergenas Reschas, šiuo metu draudimui 16 miestų važinėti dyzeliniais automobiliais alternatyvų nėra.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri per rinkimus rugsėjo 24 dieną sieks būti perrinkta ketvirtai kadencijai, šią savaitę pirmą kartą viešai pareiškė, kad galiausiai Vokietijoje bus uždrausti tiek nauji dyzeliniai, tiek benzininiai automobiliai. Esą bus sekama geru kitų Europos šalių pavyzdžiu.
Gimtosios VW žemės – Žemutinės Saksonijos – kaltintojai šią savaitę patvirtino, kad vykdomas tyrimas dėl sukčiavimo ir klaidinančios informacijos, tyrime minimi 38 žmonės. Skandalas dėl emisijų duomenų klastojimo į dienos šviesą išlindo 2015 metų rugsėjį. Kaltintojai nori išsiaiškinti, ar bendrovės darbuotojai kaip nors prisidėjo prie nusikalstamos veiklos, kai, pasitelkus programinę įrangą, buvo klastojami emisijų rezultatai.
Liepą prokurorai Miunchene pareiškė, kad VW priklausanti „Audi“ prabangių automobilių markė taip pat atsidūrė jų taikinyje dėl manipuliacijų emisijų testų rezultatais.
