Miestuose daugėjant automobilių tiesioginės ir netiesioginės išlaidos už jų vietas aikštelėse – galvos skausmas vairuotojams ir politikams, kurių tikslai dažnai prieštaringi.
Vairuotojai nori užtektinai ir pigių vietų statyti automobilius, o daugelio miestų valdžia nori sumažinti eismą, taršą ir transporto priemonių išmetamų teršalų, kurių dar padaugėjo vairuotojams važinėjant ir ieškant vietos pastatyti mašiną.
Automobilių gamintojai ir įvairių technologijų gamintojai tikisi gauti pelno skatindami vairuotojus statyti mašinas, pasitelkus įvairias programėles išmaniuosiuose telefonuose ar statymą automatizuojančias programas.
INRIX teikia duomenis apie eismą automobilių aikštelių tarnyboms, automobilių gamintojams ir turi stovėjimo vietos rezervavimo programėlę „ParkMe“.
Tyrimo autoriai rėmėsi turima informacija baze. Tyrėjai paklausė 18 tūkst. vairuotojų 30-yje D. Britanijos, Vokietijos ir JAV miestų.
Tyrėjai padarė išvadą, kad JAV vairuotojas per metus permoka vidutiniškai 97 dolerius (apie 85 Eur), pirkdamas daugiau laiko, nei reikia, kai vidutinė bauda už neapmokėtą parkingą siekia 12 dolerių (10,5 Eur). INRIX skaičiavimu, stovėjimo vietos ieškojimas didžiuosiuose JAV miestuose per metus atsieina 345 dolerius (302,1 Eur), įvertinant ne tik sugaištą laiką, bet ir išnaudotus degalus.
D. Britanijos vairuotojai permoka už nepanaudotą laiką vidutiniškai 209 svarus (apie 237 Eur) per metus, nors vidutiniškai baudos už neapmokėtą parkingą išleidžiama 39 svarai (44,2 Eur). Laiko vietos ieškojimui ir sunaudotų degalų piniginė išraiška per metus – net 733 svarai (830,9 Eur).
INRIX duomenimis, Vokietijoje vairuotojai per mėnesį permoka 98 eurais, norėdami išvengti vidutiniškai 8 eurus siekiančių baudų, o ieškodami stovėjimo vietos per metus vokiečiai iššvaisto net 896 eurus.
INRIX išsiaiškino, kad mažiau nei 10 proc. respondentų trijose šalyse naudojosi daugiau nei viena išmaniųjų telefonų programa ieškoti stovėjimo vietos, rezervuoti ją ir iš anksto sumokėti.
Į INRIX klausimą, kiek mokėtų už „išmaniąją automobilių statymo“ technologiją, 43 proc. respondentų atsakė „nieko“.
