Po visą pasaulį sudrebinusio „Volkswagen“ dyzelinių automobilių emisijų klastojimo skandalo europiečių nuomonė apie dyzelinius automobilius ėmė prastėti, pradėjo mažėti tokių transporto priemonių pardavimai.
„Automotive News“ skelbia, kad Vokietijoje (rinkoje, kur tokiais degalais varomų automobilių parduodama daugiausia) dyzelinių automobilių pardavimai kovą sudarė tik 40 proc. naujų automobilių rinkos. Tai akivaizdus rezultatų prastėjimas – 2016 metais šis skaičius sudarė 45,8 proc., o 2012 metaus – 48,1 proc. Kalbant apie visą Europą, naujų dyzelinių automobilių pardavimai nuo 50 proc. smuko iki 46 proc.
Jau nuo kitų metų Štutgarte gali įsigalioti draudimas senesniems nei trejų metų dyzeliniams automobiliams konkrečiomis dienomis įvažiuoti į miestą. Tokiu pavyzdžiu kiek vėliau ketina pasekti ir Miunchenas. Paryžiaus, Madrido, Atėnų ir Meksiko miestų merai taip pat žada iki 2025 metų išginti dyzelinius automobilius.
Besikeičiantis pirkėjų požiūris į dyzelinius automobilius meta nemenką iššūkį automobilių gamintojams – natūralu, kad žmonėms nereikia automobilių, su kuriais jau po kelerių metų jie negalės kur nors nuvažiuoti.
Kaip teigia transporto teisės specialistas Tobiasas Ulrichas, „aplinkoje, kur draudimai tapę neišvengiama grėsme, žmonės, daug važinėjantys miestuose, tikrai jokiomis aplinkybėmis nepirks dyzelinio automobilio – kad ir ką žadėtų gamintojai“.
