Galingo bolido, teorinių žinių ir didžiulio noro lenktyniauti – neužtenka. Treniruotės yra tai, ko reikia žmogui, kuris šiandien nusprendė pradėti slalomo, ralio, žiedo, drifto ar kitos autosporto šakos lenktynininko karjerą. Treniruotės būtinos kaip oras ir profesionaliems lenktynininkams, norintiems pasiruošti įvairioms varžyboms, „nušlifuoti“ trajektorijas ar tiesiog palaikyti sportinę formą.

Vieną atsakymą į klausimą „kur galima tai padaryti?“, greičiausiai žino visi. „Nemuno žiedas“ benzingalvių gildijoje tapęs bemaž bendrine sąvoka, panašiai kaip „džipas“ ar „pampersas“, nes tiesiog yra vienintelė profesionali lenktynėms ir pačioms įvairiausioms treniruotėms pastatyta arena. Tačiau bandydami įvardinti antrą tokį objektą, teks gerokai palaužyti galvą.

Kartingistams geri laikai

Didelė dalis susidomėjusių autosportu, karjerą pradeda dar vaikystėje ir pirmiausia sėda prie karto vairo. Vyresnio amžiaus jaunuoliai ar vyrai, taip pat neretai atranda savyje užslėptų lenktynininko genų ir trūks plyš nori išbandyti jėgas ne prie kompiuterinio simuliatoriaus. Kartingas – ta sporto šaka, kuri duoda esminius sportinio vairavimo pagrindus, yra sąlyginai nebrangi ir visiems prieinama.

Lietuvoje tikrai turime daug puikių kartingo centrų, pradedant penkiasdešimtmetį mininčiu Plytinės kartodromu ir baigiant itin išpopuliarėjusiais uždarų patalpų kartodromais. Prieš pusantrų metų autostrados Vilnius – Kaunas pusiaukelėje po bemaž 40 metų pertraukos buvo atidaryta visiškai nauja „Speedway“ trasa. Kartodromuose Anykščiuose ir Aukštadvaryje paklota nauja danga. Naujam gyvenimui neseniai prikeltas ir Smalininkų kartingo centras. Bene vienintelis projektas, užstrigęs dėl pernelyg kaprizingų finansinių partnerių ir nerealių sąlygų – naujos „A“ klasės trasos statybos netoli Marijampolės.

Šios sporto šakos mylėtojai nuolat kviečiami į pačias įvairiausias mėgėjiškas ar profesionalias varžybas, o būsimus sportininkus jau nuo pat mažų dienų galima leisti į kartingo mokyklas. Be to, kartus mėgsta bene visi, net ir visiškai neturintys jokio kontakto su automobilių sportu. .

Taigi norint užsiauginti gerą kartingistą – problemų kaip ir nėra – tereikia noro, talento ir, žinoma, finansų. Tačiau vietų, kur tą lenktyniavimo norą realizuoti – Lietuvoje pilna.

Slalomo treniruočių vingrybės

Vieni savo lenktynininko karjerą pradeda nuo kartingo, o kiti automobilių sportu rimčiau susidomi nusprendę pirmą kartą startuoti mėgėjiškose slalomo varžybose, po kurių galbūt vos tik vairuotojo pažymėjimą gavęs jaunuolis užsikrečia šia „liga“ ir dega noru varžytis vėl ir vėl. Įvairios slalomo varžybos Lietuvoje vyksta bene kiekvieną savaitgalį, žiemą-vasarą, taigi galimybių tiek lenktyniauti, tiek iš dalies treniruotis pačių lenktynių metu – yra.

Koks susidomėjimas šia lenktynių atmaina tarp jaunų žmonių iliustruoja faktas, kad į dažnas slalomo varžybas įvairiuose Lietuvos miestuose užsiregistruoja arti šimto ar daugiau dalyvių. Taigi natūralu, kad bent pusė jų kažkur labai norėtų ir galėtų treniruotis papildomai prieš varžybas. Reguliarios treniruotės leistų žymiai greičiau užauginti jei ne naują čempioną, tai bent jau suformuoti gerus kasdienio vairavimo įgūdžius.

Tačiau viskas paprasta tik teoriškai. Praktiškai slalomo mėgėjams treniruotis prieš varžybas pakankamai sudėtinga, nes į bet kokią aikštelę nenuvažiuosi, kūgelių neišsidėliosi ir tarp jų nepalakstysi. Dauguma atvejų tokia treniruotė baigsis kur kas anksčiau nei slalomo mėgėjo entuziazmas, nes prisistatę policijos pareigūnai įteiks ne medalį už meistrišką važiavimą, o baudos kvitą už „chuliganiškus veiksmus“. Be to, kiekviena aikštelė turi savininką, todėl be suderinimo pradėjus treniruotes geriausiu atveju būsite priverstas raudonuoti ir atsiprašinėti. Dar prarasite 100 karmos taškų.

Žiūrint iš kitos pusės, treniruotė be instruktoriaus taip pat nėra itin efektyvi, kadangi už nugaros nebus patarėjo, įvertinančio mokinio klaidas ir pateikiančio jam profesionalias rekomendacijas.

Gera žinia, kad slalomo treniruotes nuolat rengia įvairūs autoklubai ar sportiniai vairavimo centrai, vietų treniruotėms taip pat rasti galima, bet jų ieškant teks apsišarvuoti kantrybe.

Štai Vilniaus „Sportinio vairavimo centro“ (SVC) direktorius Andrejus Savčenko sako, kad slalomo treniruočių paklausa yra, o grupines treniruotes jis organizuoja kas antrą savaitę. Taip pat rimtai sportu besidomintys žmonės nuolat prašo ir individualių treniruočių sesijos.

Tačiau Andrejus įvardija slalomo treniruotėms prieinamų vietų problemą. „Tokių aikštelių Vilniuje ir aplink jį yra mažai, o po neseniai Trakų miesto tarybos sprendimo jų dar labiau sumažėjo – jie nusprendė uždaryti visiems automobilių entuziastams gerai žinomą stovėjimo aikštelę miesto pakraštyje greta Galvės ežero. Ji atiduota vienai vairavimo mokyklai. Nepaisant to, taryba siūlo kitą vietą, tačiau pastaroji aikštelė yra mažiau saugi“,– apgailestavo A. Savčenko.

Jis taip pat paminėjo, kad norintys slalomo treniruočių į „Sportinio vairavimo centrą“ kreipiasi ir dėl organizacinių niuansų: „Yra gerokai paprasčiau atvažiuoti, kaip sakoma ant gatavo, ir nesirūpinti nei leidimais, nei aikštelės paieška ar nuoma, plius gauti instruktoriaus patarimų. Perkama tiesiog išbaigtas produktas“.

Aikštelės, kaip ir kiekvienas turtas turi savo šeimininką, su kuriuo galima susitarti, jam sumokėti ir treniruotis. Tačiau realiai rasti tokių aikštelių yra sudėtinga, o kartais ir derinimo procesas trunka per daug ilgai.

„Pavyzdžiui, treniruotes galima rengti „Siemens“ arenos aikštelėje, kuri priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra viešojo naudojimo. Kiekvieną kartą ką nors ten darant reikia kreiptis į savivaldybę ir prašyti leidimo. Taigi dėl dviejų valandų treniruotės, reikia įveikti dviejų savaičių leidimų gavimo maratoną. Tai tikrai sudėtinga“, – pasakojo A. Savčenko.

SVC kainos gana krikščioniškos: užsiregistravę poros valandų treniruotei piniginę palengvinsite viso labo 12 eurų.

Bene vienintelė vieta Vilniuje, kur susitarti dėl treniruočių paprasta – „N40“ vyrų autoklubo aikštelė Graičiūno gatvėje. Tiek slalomui, tiek driftui tinkančios teritorijos šeimininkai visada sako „taip“, jei tik tuo metu ten jau nevyksta kokie nors renginiai.

Žiedininkams - „Nemuno žiedas“

Kai lenktynininkas išauga slalomą ar kartingą, 7 atvejais iš 10 pradeda dairytis į žiedo pusę. Padarius šią prioritetų rokiruotę treniruočių reikšmė dar labiau išauga. Vieta, kur galima šlifuoti tokio pobūdžio vairavimo įgūdžius, Lietuvoje tam yra, tačiau tik viena.

Vienintelės Lietuvoje esančios žiedinių lenktynių trasos „Nemuno žiedas“ administratoriai savininkai suteikia galimybę rengti treniruotes tiek žiedo, tiek drifto mėgėjams ištisus metus.
„Kačergoje“ dažnai rengiami vadinamieji „Track Day“ renginiai, kuomet susirinkę adrenalino mėgėjai suka ratus bandydami prisijaukinti savo automobilius ar ieškodami trasos lopinėlių, kuriuose galėtų atlošti bent po vieną dešimtąją sekundės dalį. Į tokio tipo treniruotes žmonės itin noriai renkasi ir tai dar kartą įrodo, kad domėjimasis automobilių sportu yra didžiulis įvairaus profesionalumo lygiuose bei skirtingose šakose.

Tiesa, toks malonumas nėra pigus. Mažiausia kaina, kurią reikia pakloti už treniruotę per vadinamąsias „Discount Day“ akcijas – 30 eurų. Šiaip už 300 eurų įsigijus 20 valandų abonementą valandos kaina siekia 15 eurų.

Jeigu žiedinių lenktynių propaguotojai nori didesnio trasų įvairumo, galima vykti treniruotis į Rygoje įsikūrusią „Bikernieki“ trasą arba Estijos Pernu mieste esantį „auto24ring“ žiedą. Latviškos trasos valandos kaina yra 26 eurai, o estiškos – 30 eurų. Tačiau sumokėjus 60 eurų čia galima įsigyti bilietą visai dienai.

Drifteriai treniruojasi Lietuvoje ir Latvijoje

„Nemuno žiedas“ taip pat noriai priima ir norinčius pasitreniruoti šonaslydžio atstovus, kurie čia renkasi ir tam skirtų specialių renginių – „Pūtadienių“ – metu, kuomet leisdami padangas dūmais, drifteriai mokosi suvaldyti milžinišką galią po grandiozinių perdirbtų operacijų įgiję bolidai.

Kaip teigia LASF drifto komiteto pirmininkas Linas Ramoška, drifteriai Lietuvoje turi pakankamai lokacijų, kur ir kam rengti treniruotes yra.

„Kadangi drifto sportininkų yra daug ir visur, tai turime kelias pagrindines treniruočių vietas. Visų pirma, tai yra Kačerginės „Nemuno žiedas“ su mažąja drifto trasa, kuri yra visiškai tikslinė ir tam puikiai tinkanti. Vilniaus regionas turi „N40“ vyrų autoklubo aikštelę, dar vadinamą „Driftlandu“. Taip pat vilniečiai turi ir „Pilialaukio“ aikštelę tarp Vilniaus ir Trakų. Taigi šio miesto drifteriai tikrai nėra nuskriausti, nors jie galbūt jaučia greitesnių trasų trūkumą. Klaipėdiečiai treniruojasi Latvijoje, Rude mieste, kur yra puiki buvusi kartingo trasa. Klaipėdos šonaslydininkai noriai ten vyksta, nors keliauti į vieną pusę tenka apie 80 km. Be to, dar yra Kėdainių aerodromas - tiems, kurie nori pasivažinėti greičiau“,– drifto treniruočių specifiką aiškino L. Ramoška.

Ralio atstovams – unikali treniruočių erdvė

Su kokiomis problemos susiduria erdvių treniruotėms ieškantys ralio žmonės? Jiems reikia žvyrkelių su begale skirtingų charakteristikų posūkių ir tramplinų. Tai galima rasti tik bendro naudojimo keliuose, tačiau rengiant tokio tipo treniruotes reikia gauti įvairius leidimus, paruošti trasą, o po to ją sutvarkyti. Taip pat vykstant treniruotei - itin svarbu tinkamai pasirūpinti saugumu, kad niekas netikėtai neišlįstų į uždarą kelią ruožą, todėl kaskart sumanę testuoti savo kovinę techniką pilotai privalo ne tik informuoti netoliese gyvenančius žmones, bet ir gauti jų sutikimą. Kai kuriais atvejais tai sudėtingesnė užduotis nei susitarti su specialiosioms tarnybomis: policija, greitosios medicininės pagalbos bei ugniagesių gelbėtojų. Padaryti pirmąjį gyvenime špagatą išėjus į pensiją ko gero yra lengviau.

Tačiau 2015-ųjų gruodį, Trakų rajone – 70 km nuo Vilniaus ir 90 km nuo Kauno buvo atidarytas unikalus autodromas – „Auto moto parkas“, kur 24 hektarų plote įrengta didelė žvyru dengta trasa su daugybe posūkių bei tramplynų. Trasos danga kruopščiai prižiūrima ir išlyginama po kiekvienos treniruočių sesijos.

Visiškai saugiai, privačioje teritorijoje, kur nevyksta joks eismas, treniruotis gali tiek mėgėjai, tiek ralio profesionalai, tiek norintys tiesiog išlieti susikaupusią energiją. Čia galima lėkti su savo arba su trasos savininkų nuomojamais automobiliais.

Ralio trasos nuoma vienam bolidui, priklausomai nuo savaitės dienos ir ant automobilio sumontuotų padangų, vienai valandai kainuoja 15-25 eurus.

Kaip teigia šio komplekso vadovas Lukas Perminas, kai kurie čia atvykę žmonės šią vietą įvardija kaip rojų žemėje, kur gali sėsti ir ramiai gazuoti.

„Žmonės, apsilankę „Auto moto parke“, džiaugiasi, kad atsirado tokia vieta, nes rengiant testus užsidaryti žvyru dengtus kelio ruožus yra pakankamai sudėtinga arba daug kas neturi tam galimybių. Pas mus treniruotis gali bet kas ir visa tai kainuoja kelis kartus mažiau. Trasa yra uždaroje, privačioje teritorijoje, taigi čia saugu – joks kitas eismo dalyvis į trasą netikėtai neišvažiuos. Trasa dar yra saugi ir dėl to, kad ji yra atviroje vietovėje, jos kraštuose nėra griovių, kurie greičio ruožuose ralio metu išlėkus bolidui dažnai priverčia jį verstis. Trasa yra nuolat prižiūrima ir paruošiama prieš kiekvieną važiavimą“, – pasakojo Lukas.

Vasaros metu sezonas būna gana įtemptas, o savaitgaliai bene visi rezervuoti iš anksto. Žiemą parką itin pamėgę buvo vadinamieji Winter Beater'iai, kurie čia atvažiuoja tiesiog smagiai pasivažinėti su savo automobiliais, be jokios baimės, kad už kampo stovės policija. Be to, klaidas geriau daryti trasoje, nei gatvėje.

Paskutiniu metu „Auto moto parke“ gana dažnai lankosi tiek profesionalūs ralio lenktynininkai, tiek šios disciplinos mėgėjai. Taip pat instruktoriai čia vežasi mokinius ir gilinasi tiek į vairavimo technikos, tiek į stenogramos kūrimo ypatumus.

Šia vietą yra atradę ir tokie ralio pilotai kaip Vytautas Švedas, Dominykas Butvilas, Martynas Samuitis ar Benediktas Vanagas.

Apibendrinant, Lietuvoje galima rasti įvairių erdvių treniruotėms, tačiau vadinti šias paieškas „nesudėtingomis“ galima tik smarkiai įsikarščiavus.