„Privalome pagaminti dyzelinius variklius, kurių azoto oksidų emisijos neviršytų benzininių motorų. O kol tokį sukursime, jis taps gerokai brangesnis, todėl žiūrint į ilgesnę perspektyvą dyzelinės jėgainės tiesiog tampa neparankiu sprendimu“, – H. Samuelssoną cituoja žurnalas „Autocar“.
Anot „Volvo“ vadovo, „dyzelių“ svarba išlieka kuriant anglies dvideginio išmetalų kiekio reikalavimus atitinkančius variklius, tačiau tai vis tiek menkai gelbsti šių motorų perspektyvą.
„Iki 2020 metų dyzeliniai varikliai vis dar vaidins svarbų vaidmenį. Bet vėliau hibridinės ir elektrinės sistemos taps patrauklesnės kainos prasme, o kai dar emisijų reikalavimai pasieks 95 g/km ribą, bijau, kad tuomet dyzeliniai motorai tiesiog niekaip mūsų nebegelbės“, – paaiškino H. Samuelssonas.
„Volvo“ jau gamina hibridinius automobilius, o pirmąjį savo elektromobilį planuoja pristatyti 2019 metais. Švedų kompanija užbrėžusi tikslą iki 2025 metų turėti po vieną visiškai elektrinę kiekvieno savo gaminamo automobilio versiją.
