Nepraėjus nė metams, „Volkswagen Group“ išsakė visiškai priešingą nuomonę, kviesdamas konkuruoti dėl vienos didžiausių pastarųjų metų sutarčių – dėl baterijų, kurios bus naudojamos koncerno sukurtoje elektromobilių MEB platformoje, gaminimo.

„Nėra apimčių. Niekas negali pasiūlyti reikiamų apimčių“, – gruodį „VW Group“ strategijos skyriaus vadovas Thomasas Sedranas sakė apie šešis pasaulinio lygio baterijų gamintojus, besivaržančius dėl sutarties.

Daug kas pasikeitė per tą laiką tarp pirmojo ir antrojo minėtų pareiškimų. Automobilių gamintojai jaučia didėjantį spaudimą elektrifikuoti automobilius, kad šie atitiktų pasaulinius reikalavimus dėl išmetamųjų dujų emisijos. Svarbus klausimas – ar ateinantį dešimtmetį pakaks baterijų, norint patenkinti didėjantį poreikį, pranašaujamą automobilių gamintojų, kaip antai, „VW Group“, „Daimler“, „BMW Group“, „General Motors“ ir „Ford Motor“.

„Planuose“ pirmauja „VW Group“. Didžiausia Europoje automobilių gamintoja tikisi iki 2025 m. kasmet parduoti po 2–3 mln. vien elektra varomų automobilių.

Ne tik „VW Group“ optimistiškai nusiteikusi dėl elektromobilių išpopuliarėjimo Europoje, Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje. Iki 2020 m. „Tesla“ nori visame pasaulyje parduoti 1 mln. elektrinių automobilių, „Nissan“ prognozuoja, kad Europoje 20 proc. jos pardavimų sudarys elektriniai automobiliai, o „Ford“ – kad elektromobiliai sudarys 15–20 proc. Kinijos rinkos.

„Mercedes“ prognozuoja, kad iki 2025 m. nuo 15 iki 25 proc. kompanijos visame pasaulyje parduodamų automobilių bus varomi baterijomis. BMW teigė tą patį, tik minėjo įkraunamus hibridinius modelius, na o „Ford“ mano, kad iki to laiko apie ketvirtadalis visame pasaulyje parduodamų automobilių bus varomi dalinai ir apskritai vien elektra.
"Daimler AG" vadovas Dieteris Zetsche

Toks optimizmas turi pagrindo. Pernai GM, „Renault“ ir jų baterijas gaminanti partnerė „KG Chem“ pasistengė pašalinti vieną iš didžiausių elektrinių automobilių pardavinėjimo kliūčių – nerimą dėl nuvažiuojamo atstumo. GM teigimu, „Opel Ampera-e“ (JAV pardavinėjama kaip „Chevrolet Bolt“) gali nuvažiuoti apie 500 km vienu įkrovimu, o „Renault“ tvirtina, kad antrosios kartos „Zoe“ nuvažiuoja apie 400 km (atstumų projekcijos – tik Europai).

Naujos LG ličio baterijos beveik padvigubino „Zoe“ energijos resursą nuo 22 iki 41 kilovatvalandės ir puikiai tiko automobiliui. Kito didinimo vadovai ir analitikai tikisi apie 2019 m.

Mažėjančios kainos

Kita nemenka kliūtis, sulėtinusi elektrinių automobilių pardavimą, – baterijos kaina. Na, bet kainos mažėja, o energijos koncentracija didėja. Neseniai įmonės „Exane BNP Paribas“ finansų analitikai išspausdino ambicingą pranešimą apie elektrinius automobilius, o jame teigė – tikimasi, kad iki 2020 m. baterijų kaina nuo dabar esamų 400 dolerių už kilovatvalandę sumažės iki 215 dolerių už kilovatvalandę.

2025 m. tikimasi dar mažesnės kainos – 140 dolerių už kilovatvalandę. „Daimler“ vadovas D. Zetsche nusiteikęs dar optimistiškiau: „Horizonte matosi 100 eurų už kilovatvalandę.“ Tiesa, nekonkretizavo, kada tikisi tokios mažos kainos.

Sparčiai mažėjant kainoms, „Exane BNP“ prognozavo, kad iki 2025 m. automobilių gamintojai gaus daugiau pelno iš elektrinių automobilių pardavimo nei iš automobilių su vidinio degimo varikliu. „Matome lygius, kurie paskatins masiškai pirkti elektrinius automobilis“, – rašoma pranešime.

Spėjama, kad industrijai reikės pasaulinės baterijų gamybos, kurios galingumas būtų 600 gigavatvalandžių – tiek, kad pakaktų aprūpinti 8,6 mln. automobilių vidutinio dydžio – 70 kilovatvalandžių baterijomis. Tiesa, vienas trūkumas, „Exane BNP Paribas“ teigimu, kad šiuo metu elektriniams automobiliams reikalingas toks baterijų kiekis, koks neegzistuoja.
"Renault Zoe" gali įveikti iki 400 km

Švedijos konsultacijų įmonės „EV Volumes“ teigimu, pasaulinis ličio jonų baterijų galingumas tėra 41,57 gigavatvalandės. Galingumą daugiausia didina „Tesla“ – pastatė 35 gigavatvalandžių gamyklą JAV, Sparkse (Nevados valstija), siekdama įgyvendinti savo tikslą – gaminti pakankamai pigias baterijas ir užtektiną jų kiekį, kad 2018-aisiais per metus pagamintų 500 tūkst. baterijų savo naujam automobiliui „Model 3“. „Tesla“ planuoja statyti antrą didelę gamyklą Europoje.

„Šviesmečiais aplenkę“

Dauguma automobilių gamintojų neturi tokio noro, kaip „Tesla“ – gaminti baterijų, kadangi joms iš esmės trūksta kompetencijos. „Atvirai kalbant, jei dabar palyginsime save su „Samsung“ ir LG, jie šviesmečiais mus aplenkę“, – sakė „VW Group“ skyriaus vadovas Th. Sedranas.

Jo skaičiavimu, norint aprūpinti visus elektrinius „VW Group“ automobilius baterijomis, pradinis kapitalas būtų 20 mlrd. eurų. „Reikia patikrinti, ar (šešios dėl sutarties besivaržančios įmonės) yra finansiškai pajėgios sukurti reikiamas apimtis“, – pridūrė jis. Jis nesakė, ar sutartis bus pasirašyta su viena kompanija, ar su keliomis.

Šiuo metu pakankamą kiekį ličio jonų baterijų gaminanti įmonė Europoje yra „Nissan“, kuri turi gamyklą Anglijoje. Tai viena iš trijų „Nissan“ gamyklų pasaulyje, joje vis dar naudojamas gana nedidelio tankio ličio mangano oksidas, tačiau tai bus tobulinama, kai „Nissan“ atnaujins gamyklą, kaip žadėjo pernai sausį.

„Nissan“ gali nustoti gaminti baterijas ir tik kurti jų užpildymo medžiagą.

Nei viena iš „Nissan“ aljanso partnerių – nei „Renault“, nei „Daimler“ nemano, kad yra prasmės pačioms gaminti baterijas. „Mes – automobilių gamintojai, o ne chemikai“, – sakė „Renault“ elektromobilių projekto atstovė Marianne Bataillon.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)