DELFI pradeda straipsnių ciklą. Juose „kleveliai“ dalysis patirtimi, kas sunkiausia pirmaisiais vairavimo mėnesiais ar net metais, o patyrę instruktoriai dar kartą patars, kaip elgtis kelyje.
Ne daro, o svarsto
„Persirikiuoti“, – paklausti, kas sunkiausia gatvėse, net nedvejodami atsakė kalbinti vairuotojai, turintis mažai patirties.
„Persirikiavimas man iki šiol yra pats didžiausias išbandymas. Net suprakaituoju, kol iš vienos juostos persirikiuoju į kitą. Aišku, problemų nėra, jei aplink nėra nė vienos mašinos, tačiau taip būna labai retai“, – prisipažino beveik metus vairuojanti Milda.
Ji net įvardijo, kodėl persirikiuoti jai taip sudėtinga. „Nors per šoninį veidrodėlį ir matau už manęs esantį automobilį, tačiau niekaip nesugebu įvertinti, ar jis pakankamai toli, kad spėčiau persirikiuoti. Niekaip nepavyksta nustatyti atstumo. Be to, visada stengiuosi įvertinti kokiu greičiu tas artėjantis automobilis važiuoja. Kol visa tai svarstau, niekaip nedrįstu iš vienos juostos lįsti į kitą“, – ir rimtai pasakojo, ir iš savęs juokėsi pašnekovė.
Ji dažniausiai važinėja jai įprastais maršrutais, todėl mintinai žino, kurioje vietoje bus sankryža, o joje reikės suktis į kairę arba dešinę, be to, ji žino ir vietas iki tų sankryžų, kur būna mažiausias eismas, todėl jose ir stengiasi persirikiuoti.
„Jei patekčiau į automobilių spūstį, ji būtų dar didesnė, nes niekaip neišdrįsčiau persirikiuoti ir savo juostoje užkimščiau eismą. Man labai baisu, kad tinkamai neįvertinsiu atstumo, pasuksiu į gretimą juostą ir ir kliudysiu kitą automobilį“, – neslėpė mergina.
Iš nepažįstamojo – ypatinga pagalba
Ji tikino, jog kiti vairuotojai jai jau ne kartą signalizavo. „Kai kitas vairuotojas paspaudžia garsinį signalą, nesuprantu, ar jis pyksta, jog užlindau, ar taip informuoja, kad nori mane praleisti. Visada stengiuosi niekam neužlįsti, neužkirsti kelio, todėl to paties tikiuosi ir iš kitų vairuotojų“, – kalbėjo Milda.
Tačiau ji pabrėžė, jog pasitaiko ir itin gerų vairuotojų. „Kartą buvo tokia situacija, jog iš greitėjimo juostos turėjau išvažiuoti į normalią eismo juostą. Tačiau ja vis važiavo automobiliai, todėl bijojau lįsti. Už manęs važiavęs vyras išvažiavo į tą normalią juostą, sustabdė eismą, kad aš galėčiau išvažiuoti iš greitėjimo juostos. Šį atvejį dar ilgai prisiminsiu, nes, kai dar tikrai esi žalias, bet kokia pagalba, palaikymas kelyje yra labai svarbu“, – pabrėžė mergina.
Ji neslėpė, jog kelyje tenka sutikti ir vairuotojų, kuriuos drąsiai galima pavadinti chamais. „Mano kelyje į darbą yra tokia sankryža, kurioje turiu sukti į dešinę, tada greitai persirikiuoti į antrą juostą, kad galėčiau pasukti į kairę, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Iki šiol stebiuosi, kad kiti vairuotojai sankryžoje sunkdami į dešinę, iškart šoka į antrą juostą, ir taip dar labiau apsunkina man gyvenimą. Juk jei visi elgtumėmės teisingai ir tvarkingai, problemų tikrai būtų mažiau“, – supratingumo prašė „žalia“ vairuotoja.
Pamiršta „akląją zoną“
Panašią vairavimo patirtį turinti Vaida taip pat įvardijo, jog sunkiausia miesto gatvėse jai yra persirikiuoti. „Vis pamirštu, kad yra ta vadinamoji akloji zona, į kurią įvažiavusio automobilio neįmanoma pamatyti per jokius veidrodėlius, o pasukti galvą pamirštu. Per metus jau buvo ne viena situacija, kai dėl to mano užmaršumo apie akląją zoną, vos neįvyko avarija. Laimė, porą kartų vairuotojai spėjo „kirsti ant stabdžių“, o porą kartų jie greitai persirikiavo į gretimą juostą, kuri buvo tuščia“, – savo nuodėmes išpažino Vaida.
Ir nors „kleveliai“ pripažįsta, kad jų gatvėse reikia pasisaugoti, nes jie išties pridaro klaidų, netikėtų veiksmų, tačiau jie turėjo priekaištų ir patyrusiems vairuotojams.
„Tikrai yra gerų vairuotojų, kurie į „klevelius“ nežiūri kaip į kokį blogį keliuose. Tačiau yra ir tokių, kuriems, regis, tiesiog smagu signalizuoti ir taip gąsdinti nepatyrusius vairuotojus. Beje, jiems taip pat galima papriekaištauti. Labiausiai nervina, kai tie patyrę vairuotojai persirikiuodami nerodo posūkių. Specialiai laikausi saugaus atstumo, ypač jei kelias slidus, o kitas vairuotojas tą mano saugų atstumą įvertina kaip galimybę įlįsti į pageidaujamą juostą ir dar net nerodo posūkio. Aišku, tada reikia kirsti ant stabdžių. Yra buvę, kad net automobilį sumėtė, bet gerai, kad viskas gerai baigėsi“, – kalbėjo pašnekovė.
„Kleveliai“ prašė kitų vairuotojų juos suprasti, jei kartais jie užkiša juostą. Viskas tik todėl, kad jie nejaučia, jog gali saugiai persirikiuoti.
Negalima mažinti greičio
Vairavimo mokyklos „Vidratas“ vairavimo instruktorius Arvydas Petrauskas teigė, jog persirikiavimas išties yra vienas opiausių pradedančiųjų vairuotojų skaudulių. Tačiau ir jį galima išgydyti, jei „kleveliai“ taikys specialias priemones, kurios, beje, galioja visiems vairuotojams.
„Pagrindinė klaida, kurią daro pradedantieji vairuotojai, kai bando persirikiuoti, yra ta, jog atleidžia greičio pedalą. Įsivaizduokite situacija, jog „klevelis“ važiuoja pirmąja juosta, jo greitis yra 50 km/h. Jam prireikia persirikiuoti į antrą juostą, jam baisu, kol jis pasižiūri veidrodėlius, koja kažkaip automatiškai atleidžia greičio pedalą. Čia ir yra didžiausia klaida, juk tada jo automobilio greitis sulėtėja, jį pradeda lenkti visi, kurie važiavo iš paskos, todėl persirikiuoti niekaip nepavyksta. Jei norite persirikiuoti, matote, kad priekyje kliūties, kitaip tariant, kito automobilio nėra, veidrodėlyje matote, jog kita mašina, esanti už jūsų, dar toli, kaip tik labiau spustelėkite greičio pedalą, kad saugiau persirikiuotumėte“, – patarė A. Petrauskas.
Jis tikino ne kartą pastebėjęs, jog pradedantieji vairuotojai, kurie nori persirikiuoti į kitą juostą, įsivaizduoja, kad manevras jau atliktas, kai abu priekiniai ratai jau yra kitoje juostoje. „Tai – taip pat didelė klaida. Reikia suprasti, jog kitoje juostoje turi atsidurti ne tik jūsų, bet ir automobilio užpakalis. Todėl reikia tinkamai įvertinti atstumą, ar spėsite persirikiuoti, kol iš galo priartės kitas automobilis. Jei įkišate tik nosį, iš galo važiuojantis automobilis turi staigiai stabdyti. Gerai, jei viskas baigiasi gerai, bet juk įmanomas variantas, kad tas iš galo važiuojanti automobilis nespės sustabdyti“, – kalbėjo A. Petrauskas.
Jis taip pat patarė nepamiršti apie egzistuojančią akląją zoną. „Todėl prieš persirikiuojant reikia pasižiūrėti ne tik į visus veidrodėlius, bet pasukti galvą į tą pusę, į kurią norite rikiuotis“, – primygtinai rekomendavo vairavimo instruktorius.
Jis įvardijo tris auksines taisykles, kurių reikia laikytis, jei norite tinkamai persirikiuoti. Pirmoji – neatleisti greičio pedalo, jei priekyje nėra kliūties. Antroji – persirikiuojant visada pasukti galvą į tą pusę, į kurią rikiuojamasi. Trečioji – posūkio signalą pradėti rodyti tada, kai sugalvojote rikiuotis, o ne tada, kai pradedate manevrą.
„Laikantis šių trijų pagrindinių taisyklių, persirikiavimas bus daug sklandesnis“, – patikino A. Petrauskas.
