Neseniai paaiškėjo, kad kasmet beveik vien Jungtinėje Karalystėje 827 tūkst. vairuotojų delsia degalų įsipilti iki paskutinės akimirkos ir net ignoruoja įsižiebusią degalų bako lempelę, įspėjančią, kad degalai jau visiškai išseko. Todėl sustoja kelyje pristigę degalų.
Vienos draudimo bendrovės atliktos apklausos rezultatai byloja, kad apie 25 proc. vairuotojų įsitikinę, jog įsižiebus degalų bako indikatoriaus lemputei dar galima nuvažiuoti apie 60 km. 2 mln. vairuotojų prisipažino su tiek degalų važinėjantys nuolat. Daugelis jų taip elgiasi, tikėdamiesi degalų kainos smukimo.
Vyrai didesni optimistai. Jie tikisi, kad įsižiebus degalų bako indikatoriui jų automobilis nuvažiuos dar vidutiniškai apie 50 km. Moterys šiek tiek atsargesnės (38 km). Todėl nereikia stebėtis, jog 6 iš 10 vairuotojų, kuriems kelyje baigėsi degalai, yra ne moterys, o vyrai. Beje, 66 proc. tų, kuriems baigiasi degalai, būna vyresni nei 35 m.
Pasibaigę degalai – ne tragedija, bet ir ne juokas. Mažų mažiausiai teks ieškoti artimųjų, pažįstamų ar pagalbos, gaišti laiką laukiant kol jie atvažiuos arba mėginant sustabdyti geranoriškesnį kolegą vairuotoją. Be to, išgręžus paskutinius lašus degalų, rizikuojama pažeisti automobilį.
Derėtų prisiminti, kad degalų indikatoriai – ne patys tiksliausi metrologiniai prietaisai pasaulyje – net ir moderniausiuose, elektronikos kimšte prikimštuose automobiliuose. Degalų lygį bake matuoja plūdė. Todėl degalų indikatoriaus parodymai pradeda keistis važiuojant ar pastačius automobilį įkalnėje ar nuokalnėje.
Kita vertus, jei atsidursite eismo spūstyje, degalų likučio tikrai neužteks 50-60 km, nes daug laiko variklis dirbs automobiliui stovint vietoje ir pajudant iš vietos, kai degalų sąnaudos būna didžiausios. Tad tikėk netikėjęs, o įsižiebusi degalų indikatoriaus lempelė tėra tik įspėjimas, kad metas sukti į degalinę – ir jokiu būdu ne garantija, jog degalų užteks dar pusšimčiui kilometrų.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad amplitudė, kiek automobilis dar gali nuvažiuoti įsižiebus lempelei, yra pašėlusiai plati. Pavyzdžiui, C klasės mersedesas gali nuvažiuoti ir 73 km, o štai Opel Astra – vos 40 km.
Todėl geriausia – netampyti likimo už ūsų ir baką papildyti vos įsižiebus indikatoriui. Taupumas taupumu, tačiau neverta pamiršti, kad šykštus moka dukart. Degalų pasibaigimas gali gerokai paploninti piniginę autoservise. Ypač tai pasakytina apie dyzelinius variklius.
„Degalų pasibaigimas daugiau žalos padaro dyzeliniams varikliams, - sako 40 metų mechaniku Salsbure (Jungtinė Karalystė) dirbantis Ray Sparrow. – Remontas gali kainuoti tūkstančius. Autoservisui tai – puiki žinia. Vairuotojui – katastrofa.“
Nesileidžiant į technines subtilybes, dėl degalų pasibaigimo gali būti pakenkti dyzelinio variklio degalų purkštukai, degalų siurblys, turbina ir kt. „Žinoma, gali ir niekas nesugesti, tačiau jei suges, remontas atsieis labai nepigiai“, - įspėja automobilių meistras.
Benzininiams varikliams degalų pasibaigimas – šiek tiek mažesnė nelaimė. Gedimai tokiais atvejais tikėtini rečiau. Vis dėlto nereiktų pamiršti, kad į dėl degalų stygiaus užgesusį automobilį įpylus degalų, jis gali nebeužsivesti. Labiausiai tikėtina, kad į degalų tiekimo sistemą pateko oras – degalai nebepasiekia variklio. Reikės meistro, kuris „nuorintų“ degalų sistemą – visai panašiai kaip ir rudenį nešylantį radiatorių namuose.
Kitas nuostolis – jūs gaištate laiką.
Nereikia pamiršti, kad paskutiniai litrai degalų bake gali būti gana drumzlini, o į degalų sistemą ar net variklį patekę nešvarumai vėl gali iššaukti mechaninių problemų.
„Degalų baką įsivaizduokite kaip butelį gero raudonojo vyno, - siūlo meistras. – Juk paskutiniuose 10 proc. turinio esančių nuosėdų nenorėtumėt išgerti?“
Moderniems automobiliams degalų badas gali būti baisesnis nei seniems kledarams, kadangi naujesnės kartos sistemos jautresnės ir mažiau tolerantiškos ekstremumams.
Ir tai – dar ne viskas. Nepamirškite, kad užgesus varikliui, nustoja veikti ir vairo stiprintuvas, prasčiau veikia stabdžiai (stabdžių pedalą gali tekti spustelėti gerokai smarkiau nei įprastai). Tai – papildomi nesklandumai kelyje.
Tad automechanikas R. Sparrow pataria nelaukti lemputės įsižiebimo ir važinėti su ne mažiau kaip ketvirčiu degalų bako. „Mažai prasmės sutaupyti eurą ar kitą, jei po to už remontą teks pakloti kelis šimtus ar net tūkstančius“, - sako jis.
Geriausia degalus taupyti renkantis ekonomišką vairavimo stilių – kiek įmanoma, saugiai važiuoti pastoviu greičiu, vengti staigaus stabdymo ir greitėjimo, nuokalnėmis riedėti ne laisva, o įjungta pavara, stebėti, kad variklis veiktų nuo 2 000 iki 3 000 aps./min.
Verta atkreipti dėmesį, kad variklio išjungimas padeda sutaupyti degalų, jei stovėsite ilgiau nei minutę. Nepamirškite, kad variklio užvedimas sunaudoja tiek degalų, kiek jų išeikvojama per minutę varikliui veikiant 2 500 aps./min. intensyvumu.
Kiti kelionėje praversiantys ir degalų sutaupyti galbūt padėsiantys patarimai:
tiksliai žinokite savo kelionės tikslą ir maršrutą;
važiuokite tuo laiku, kai eismas būna ne toks intensyvus arba rinkitės maršrutą, kur eismas ne toks intensyvus;
į kelionę išvažiuokite su laiko atsarga;
prieš kelionę patikrinkite ne tik degalų lygį bake, bet ir tepalo lygį karteryje, aušinimo skysčio lygį išsiplėtimo bakelyje, padangų slėgį;
ruošiantis ilgesnei kelionei neprošal sau ir keleiviams pasiimti vandens (ypač esant karštam orui – perkaisti gali ne tik variklis), užkandžių, o šaltu periodu – šiltesnį rūbą ar antklodę (jei tektų neplanuotai sustoti kelyje);
iškraukite iš bagažinės nenaudojamus daiktus – neperkaukite automobilio.
