Viena išvada neabejotina, beje, Graikijai net ir likus ES sudėtyje – naujų automobilių pardavimas čia kris. Pardavimo mastai pačioje Graikijoje pastaruoju metu yra ir taip maži – pernai čia parduota 71 128 nauji automobiliai, t. y. beveik tiek pat, kiek ir Slovakijoje ar Rumunijoje. Palyginti – Italijoje šis skaičius 2014 metais siekė 1,36 mln.
Šiemet per 5 mėnesius Graikijoje parduoti 34 142 nauji automobiliai. Tiesa, tai yra 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šis augimas aiškinamas graikų siekiu investuoti turimas santaupas į vertingesnį turtą, tokį, kaip automobiliai.
Banko „Exane BNP Paribas“ atstovų teigimu, referendume graikų ištartą „Ne“ gali pajusti minėtų markių pardavėjai Italijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje, nors iki šiol bent pirmosiose dviejose šalyse pardavimas augo.
Pasak banko analitikų, Graikijos istorija gali priversti Pietų Europos valstybių pirkėjus atidėti planuotą naujo automobilio įsigijimą, tačiau tokio pesimistinio „viruso“ plitimas priklausys ir nuo ES institucijų bei žiniasklaidos skleidžiamos informacijos artimiausiomis savaitėmis.
„Kol kas nieko nesijaučia, bet čia neabejotinai bus „palaukite ir pamatysite“ scenarijus“, – teigia ir „Barclays“ banko ekspertai.
Jie pažymi kitą dalyką – didžiausia Europoje Vokietijos automobilių rinka irgi gali pajusti pasekmes, jei Graikijos pavyzdžiu, reikalaudamos palankesnių kreditavimo sąlygų, pasektų kitos ES narės.
Nepaisant to, Vokietijos automobilių pramonės atstovai įsitikinę, kad Graikijos išėjimas iš euro zonos yra būtinas. Pavyzdžiui, Matthiasas Wissmanas, Vokietijos automobilių pramonės asociacijos VDA prezidentas, sako, jog graikų išėjimas stabilizuotų visą euro zoną, o tai būtų gerai ir gamintojams.
Vis dėlto ir jis pažymėjo „graikiško viruso“ plitimo tikimybę, tad esą būtina, kad visos kitos šalys, pavyzdžiui, Ispanija, turėtų drąsos ne sekti graikų pavyzdžiui, o imtis nepopuliarių taupymo reformų.
Žinia, dar prieš Graikijos krizės piką Didžiojoje Britanijoje buvo pasigirdę raginimai 2017 metais rengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Štai būtent to gamintojai bijo daug labiau nei graikų „Ne“.
Dar birželį Vokietijos analitikai ėmėsi skaičiuoti, kiek „kainuotų“ britų pasitraukimas iš bendrijos. O kainuotų jis nemažai, visų pirma automobilių pramonei, nes savo gamyklas Britanijoje turintys tokie gamintojai kaip BMW bei „Volkswagen“ būtų papildomai apmokestinti.
Be to, kristų ir vokiškų automobilių importas į britų salyną (pernai net penktadalis Vokietijoje pagamintų naujų modelių, vertinamų 18 mlrd. eurų, buvo parduota būtent Didžiojoje Britanijoje). Vien BMW grupei (be visa kito, valdančiai „angliškas“ „Mini“ bei „Rolls-Royce“ markes) tai yra ketvirta pagal dydį rinka pasaulyje – kaip ir komponentų tiekėjui „Bosch“.
Tad nenuostabu, jog pagrindinis vokiškų automobilių gamintojų lobistas M. Wissmanas tada pareiškė, kad Angela Merkel ir Europos Komisija „turi padaryti viską, kad išlaikytų Britaniją ES“.
Britų pasakymas Europai „sudie“ atsilieptų ir vietos gamintojams – jie irgi netektų galimybės laisvai keistis prekėmis bei technologijomis su ES sudėtyje likusiomis šalimis.
Būtent mokesčiai turėtų įtakos ir kitiems automobilių gamintojams. „Norėdami lenktyniauti su Azijos bei Amerikos gamintojais privalome turėti stiprią Europą“, – pareiškė „Volvo“ vadovas Hakanas Samuelssonas. Už laisvos prekybos zonos pranašumus esant ES nariu pasisakė ir „Aston Martin“ bosas Andy Palmeris.
