Visai neseniai Stortingo (šalies parlamento) dešiniųjų jėgų partijų atstovai pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma palaipsniui nutraukti lengvatų elektromobilių savininkams teikimą. Šis projektas jau sulaukė pirminio pritarimo.
Tokio politinio žingsnio priežastis – ypatingas elektra varomų automobilių populiarumas. Iš pirmo žvilgsnio ekologiško transporto idėja atrodo patraukli, tačiau dabar aiškėja, jog ji turi ir nemažai ekonominių bei buitinių „povandeninių akmenų“.
2008-aisiais Norvegija tapo pirmąja šalimi Europoje, ėmusia „elektrifikuoti“ šalies automobilių parką. Elektromobilių pirkėjams buvo atšauktas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir daugybė kitų su transportu bei naudojimusi keliais susijusių mokesčių, bendrai siekiančių net iki 50 proc. naujo automobilio kainos.
Tokių lengvatų sąrašas iki šiol yra kone didžiausias pasaulyje – elektra varomų transporto priemonių savininkams galima važinėti atskiromis eismo juostomis, nemokamai naudotis keltais ir mokamais keliais, tiltais bei tuneliais, nemokamai stovėti miestuose ir krautis baterijas.
Todėl nenuostabu, kad šių metų balandį 5 milijonus gyventojų turinčioje Norvegijoje buvo apie 50 tūkstančių „Nissan Leaf“, „Tesla Model S“ ir kitų modelių elektromobilių (2 proc. viso šalies mašinų parko), ir jų pardavimo mastas siekė net penktadalį visų naujų automobilių pardavimo. Trečdalis visų Europoje parduotų elektromobilių teko būtent Norvegijai.
Tačiau augant šiems skaičiams ėmė ryškėti neigiamos lengvatų pasekmės – visuomeninio transporto juostose rastis „žaliųjų“ mašinų kamščiai, o biudžete – trūkti lėšų, iš kurių formuojamas kelių statybos ir priežiūros krepšelis. Skaičiuojama, kad šiemet dėl to nesurinkta net 2 milijardai kronų (230 mln. eurų). Ypač sudėtinga situacija pastebima Norvegijos sostinėje Osle, kurį galima vadinti ir Europos elektromobilių sostine.
Tad minėtuoju įstatymo projektu siūloma nuo 2017 metų apmokestinti elektromobilių savininkus puse įprasto transporto mokesčio, o po 2020-ųjų jį suvienodinti su mokesčiu, kokį moka visi kiti automobilininkai. Reikės mokėti ir PVM, tiesa, jis iš dalies bus kompensuotas tiksline subsidija.
O nemokamų stovėjimo ir įkrovimo vietų skaičių galės savarankiškai nustatyti (ir riboti) pačios savivaldybės. Be to, jos galės priimti ir sprendimus dėl naudojimosi autobusų eismo juostomis.
