„Jeigu analizuojame 2014 m. techninę automobilių apžiūrą pagal markes, tai patikimiausia būtų „Toyota". 63,2 proc. šios markės automobilių techninės apžiūros reikalavimus atitinka iš pirmo karto. Antroje vietoje - „Škoda". Vėliau - „Mercedes-Benz", BMW. Paskutiniai - „Ford", „Peugeot", „Renault", - LRT Radijo laidoje „Ryto garsai" vardija G. Šlėderis.

Remiantis bendrovės „UniCredit" atlikta vairuotojų apklausa, 4 iš 10 vyrų, sugedus automobiliui, jį remontuoja patys. Dalis jų į pagalbą pasikviečia draugą arba giminaitį ir, nepaisant įdedamų pastangų savarankiškai pašalinti gedimus, remontui kasmet išleidžiama suma sudaro 300-700 eurų.

- 4 iš 10 vyrų taiso automobilius patys. Tai - daug ar mažai?

- Manau, kad daugoka. Žinoma, tai lemia finansinė žmonių padėtis, ypač kaimuose, bet, žinant šiuolaikinio automobilio įrangą ir sudėtingumą, abejoju, ar paties žmogaus, o ne specialisto darbas duoda reikiamą, teigiamą rezultatą.

- Matyt, turima galvoje senesnės kartos automobilius, kurie yra gerokai paprastesni, pagaminti prieš 20-25 metus. Ar turite statistiką, kokio senumo automobiliai dažniausiai atvažiuoja į techninių apžiūrų centrus?

Gintautas Šlėderis
- Lietuvoje vidutinis lengvojo automobilio amžius yra 12-14 metų. Tai - gana senas automobilių parkas. Jeigu automobilius analizuojame pagal trūkumus, tai 48 proc. 10-15 metų amžiaus automobilių techninės apžiūros iš pirmo karto neatlieka. Manau, kad tai yra didelis skaičius, palyginus su tuo, kad 5-10 metų automobilių grupėje tik 27 proc. automobilių pirmą kartą neatitinka techninės apžiūros reikalavimų.

Kažkada analizavome, kaip viskas vyksta Vokietijoje. Ten prieš techninę apžiūrą automobilių savininkai, turintys automobilį iki 3 metų amžiaus, pirma nuvažiuoja į remonto dirbtuves ir tada atvyksta atlikti techninę apžiūrą. Iš jų kriterijų iš pirmo karto neatitinka tik 5,3 proc. Jeigu kalbėtume apie vidutinį automobilio amžių Lietuvoje, beveik 75 proc. automobilių savininkų pirmu nuvyksta į remonto dirbtuves. Tada techninės apžiūros reikalavimų pirmą kartą neatitinka 30 proc. Galime teigti, kad mūsiškiai ir remontuoja visa tai patys.

- Galime daryti išvadą, kad, ko gero, didžioji dalis žmonių, kuriems nepasiseka pirmą kartą, bando patys remontuoti automobilį.

- Taip, tokie rezultatai akivaizdūs.

- LRT Radijo klausytojai pasakoja nepasitikintys autoservisų darbuotojais, nes šie dirba nekokybiškai, nurodo nebūtų automobilio gedimų, ypač tai pastebi moterys, kurios, kaip manoma, mažiau nusimano apie automobilius, todėl jas galima apgauti. Ką manote apie tokius pastebėjimus ir nepasitikėjimą?

- Manau, kad jie iš dalies yra teisūs. Žmonės pasakoja apie savo patyrimus. Esame pastebėję, kad, jeigu, tikrinant automobilį pirmą kartą, techninės apžiūros neatitinka 52 proc. automobilių, tai apie 30 proc. jų yra tie automobiliai, kurių savininkai prieš tai atvažiuoja į techninę apžiūrą. Kadangi kaina - 15 eurų - nėra iš didžiųjų, jie pasitikrina automobilį. Po to, kai surašomi visi trūkumai, važiuoja į remonto dirbtuves ar servisą ir konkrečiai parodo - tas ir anas negerai, būkite malonūs, tai pataisykite.

- Ar teisingai supratau, kad siūlote pirmiausia atvažiuoti pas Jus, kad meistrai surašytų trūkumus, ir po to važiuoti į autoservisą?

- Aš neagituoju, bet daug žmonių taip daro. Jiems taip yra pigiau, nes jie susimoka 15 eurų ir gauna visą išklotinę apie savo transporto priemonę.

- Tokiu atveju gali likti tokie gedimai, kurių Jūs automobilyje netikrinate.

- Taip, pavyzdžiui, jeigu važiuoklė būtų susidėvėjusi, gal, pakeitus šarnyrą, pamatysi kažkokį kitą defektą. [...] Mes pastebime tendenciją, kad [...] žmogus iš karto pasako - nieko nežiūrėjau savo automobilyje, jūs surašykite, jeigu sugebėsiu, pats pasitaisysiu namuose. Žinoma, jeigu problema rimtesnė, pavyzdžiui, susijusi su stabdžiais, jeigu problemai spręsti yra specializuotos remonto dirbtuvės, žmogus tada važiuoja ten pakeisti detalę, pašalinti gedimą.

- Skelbiama, kad remontui kasmet išleidžiama suma ne tokia jau ir maža - 300-700 eurų. Ar yra galimybė išvengti tokių nuostolių? Žinoma, jeigu nekalbame apie visiškai naują automobilį.

- Kaip minėjau, Lietuvos automobilių vidurkis yra 14 metų. Bet kokiu atveju, į tokį automobilį dedamos nemažos lėšos. Manau, kad per metus gali susidaryti tokia vidutinė suma. Ką galiu patarti? Yra automobilių markės, kurios mažiau genda. Galbūt reikėtų investuoti į jas.

- Kokios tai būtų markės?

- Kaip tik prieš pokalbį pasidomėjau. Jeigu analizuojame 2014 m. techninę automobilių apžiūrą pagal markes, patikimiausia būtų „Toyota". 63,2 proc. šios markės automobilių techninės apžiūros reikalavimus atitinka iš pirmo karto. Antroje vietoje - „Škoda". Vėliau - „Mercedes-Benz", BMW. Paskutiniai - „Ford", „Peugeot", "„Renault". Jeigu žiūrime į naujesnes transporto priemones, pagamintas nuo 2005 m., BMW, „Audi", „Mercedes-Benz", „Toyota" rikiuosi viršuje. 76 proc. BMW automobilių apžiūros reikalavimas atitinka iš pirmo karto, „Toyota" - 72 proc.

Taip pat pasižiūrėjau apynaujus automobilius, išleistus 2011 m. Žinoma, jų skaičius yra nedidelis. Pirmauja „Škoda" - 92 proc. Po to - „Audi" - 86 proc., tačiau šių automobilių skaičius yra nedidelis - 800-1000 automobilių, todėl labai gilios analizės nepadarysi. Jeigu nagrinėtume visus 2014 m. techninę apžiūrą atlikusių automobilių, tai pirmauja „Toyota".

- LRT Radijo klausytoja domisi, ar yra numatyti normatyvai, iki kokio dydžio techninių apžiūrų tikrintojas turi didinti variklio apsukas, matuojant išmetamųjų dalelių skaičių?

- Turime duomenų bazę, kurioje yra kiekvienas automobilis. Pagal duomenų bazę, kiekvieno automobilio markę yra parašyta, kokios turi būti apsukos, tikrinant variklius. Variklis turi būti pašildytas iki 70-80 laipsnių temperatūros. Visi tie duomenys yra fiksuojami mūsų informacinėse sistemoje - nurodoma, kokioms apsukoms ir temperatūrai esant buvo tikrinamas automobilis.

Paskambinus į asociaciją ir pasakius automobilio valstybinį numerį, darbuotojai gali pasakyti, kokios buvo leistinos apsukos tam varikliui ir kokia buvo tepalų temperatūra. Visa informacija išlieka automatiškai. Kontrolierius neturi galimybių įsikišti į šį procesą.

- LRT Radijo klausytojai vis skundžiasi, kad didesni autoservisai nesugeba nustatyti gedimų, tinkamai suremontuoti automobilio, bet reikalauja didelių pinigų.

Kauno automobilių turgus
- Truputį keistoka, girdint tokius nusiskundimus. Jeigu pamenate, neseniai politikai bandė pasakyti, kad technines apžiūras galėtų atlikti ir servisai ir jie tai padarytų labai kokybiškai. Žmonių pasisakymuose jaučiasi abejonės. Techninių apžiūrų centrai neturi jokių interesų prastai atlikti darbą ar prirašyti kokių nors trūkumų, nes tai yra nepriklausomi ekspertai, kurie padaro savo išvadas. Yra prietaisai, kurie viską parodo, ir nuo kontrolieriaus rezultatai nepriklauso. Galima suabejoti autoservisų kompetencija, bet nemanau, kad visi autoservisai tokie blogi.

- Kiek įtakos išlaidoms turi vairavimo stilius?

- Vairavimo stilius, žinoma, turi gana didelę įtaką. Gatvėse matome, kaip važiuoja kai kurie vairuotojai. [...] Pastebėčiau, kad jaunimas iš paprasto, pigiausio automobilio nori padaryti išskirtinį automobilį. Tada jie bando uždėti įvairius sparnus, kiek galima išplatinti ratus. Žinoma, tai turi įtakos pačiai važiuoklei ir pakabai. Labai sunku visa tai vertinti.

- Matau, kad turite dar kažkokių duomenų.

- Taip, pasižiūrėjome, kokie dažniausiai pasitaiko trūkumai techninės apžiūros metu, tikrinant 7-14 metų amžiaus automobilius. Vienas iš pagrindinių trūkumų, kuris nesikeičia daugybę metų - žibintai, šviesų sureguliavimas ir šviesos prietaisai. Apie 35 proc. automobilių turi šį trūkumą.

- Regis, tai - smulkmena.

- Taip, bet susidaro didelis procentas. Jeigu techninę apžiūrą turi atlikti 700-800 tūkst. automobilių, išreiškus skaičiais, tai yra daug. Manau, kad žmonės turėtų daugiau reikalauti iš autoservisų. Galbūt garaže, nukreipęs į sieną, jis pats galėtų susireguliuoti žibintus, bet tai padaryti tiksliai - negali. Tai - eilinis trūkumas. Kitas trūkumas - akumuliatoriaus tvirtinimas. Tai nėra esminis trūkumas. Namuose prisukai kažkokį varžtą, ir tas akumuliatorius laikosi, bet tai sudaro apie 10-15 proc. užfiksuojamų trūkumų.

- Kaip vis dėlto sumažinti išlaidas automobilio remontui?

- Galėčiau pasakyti tik tiek - prižiūrėkite automobilį kasdien ir vėliau nereikės labai brangiai mokėti.