1923 m. Vilniaus vaivadijoje buvo užregistruota 40 lengvųjų automobilių, 19 sunkvežimių, 4 autobusai ir 2 motociklai. Tačiau ir pačiomis sunkiausiomis sąlygomis atsiranda entuziastų, norinčių įveikti visus sunkumus, parodyti savo ir technikos pranašumą prieš esamą situaciją. Pabandysiu chronologiškai papasakoti, kas vyko tarpukario Vilniaus automobilininkų gyvenime.

Pirmos automobilių lenktynės tarpukaryje Vilnių pasiekė 1925 metais. Lenktynes organizavo Lenkijos automobilių klubas padedant Vidaus reikalų ir Viešųjų darbų ministerijoms. 1925 m. birželio 19 dieną Vidaus reikalų ministerija raštu Nr.RP.4921 Valstybės atstovui Vilniuje (tuo metu tai buvo aukščiausia Vilniaus krašto valdžia) rašė: „lenktynės vyks 1925 m. liepos 4 - 11 dienomis. Maršrutas Varšuva, Lomža, Augustavas, Gardinas, Lida, Vilnius, Slonimas, Tarnopolis, Lvovas, Morskie Oko, Krokuva, Varšuva, Polockas, Gdanskas, Bydgošč, Poznanė, Varšuva. Varžybose dalyvaus krašto (t.y. Lenkijos) ir užsienietiški automobiliai, išvystantys didelį greitį.

Jeigu Ponas Valstybės atstovas panorės nurodyti tai kas privaloma, kad Jam pavaldūs administraciniai ir policijos organai imtūsi reikalingų saugumo priemonių ir esant reikalui varžybų dalyviams skirtų pagalbą ir malonų rūpestį.

Išskirtinai būtina įsakyti: 1) kad gyventojai pagal galimybes būtų informuoti ir įspėti apie automobilių atvykimą; 2) kad policijos valdininkai skirtų išskirtinį dėmesį transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui keliuose ir gatvėse varžybų dieną ir laikytūsi taisyklės važiuojantiems ir pėstiesiems laikytis dešinės kelio pusės, be to sergėtų, kad važnyčiotojai stebėtų kelią, nemiegotų ir nepaleistų arklių; 3) kad didesniuose miestuose rūpestigiau atkreiptų gyventojų dėmesį į pavojus, skatintintų gyventojus lenktynių dieną patraukti nuo kelio vaikus, gyvulius ir paukščius, kad važiuojamoji dalis nebūtų užgriozdinta vežimais ar užimta pėsčiųjų; 4) kad policijos tarnautojai atskirose lenktynių trasos vietovėse ranka nurodytų atvažiuojantiems dalyviams kryptį.

Pabrėžiu, kad paskutinis lenktynių automobilis gale turės matomoje vietoje baltai žalią vėliavėlę. Šis ženklas reikš, kad pravažiavimas baigėsi..."

Bendras lenktynių trasos ilgis - 3680 kilometrų, padalintų į septynis etapus. To meto technikai tai buvo labai didelis iššūkis. Neišsigandę sunkaus ir ilgo kelio startavo 17 automobilių: du „Austro Daimler", du „F.N.", du „Rochet Schneider", du „Citroen", du „Ralf Stetysz", trys „Steyr", „Lancia" ir „Tatra". Be konkurso startavo du automobiliai: „C.V.S." ir „Cadillac".

Pirmas lenktynių etapas Varšuva - Vilnius, 639 kilometrai. Maršrutas: Varšuva - Pultusk - Ostrolenka - Lomža - Augustavas - Suvalkai - Seinai - Augustavas - Gardinas - Skidel - Lyda - Vilnius. Pirmieji automobiliai Vilnių pasiekė šeštadienį, 10 valandą. Greičiausiai pirmą etapą įveikė automobilis „F.N.", vairuojamas P.Bitschano, per 14 valandų 52 minutes. Baudos taškų gavo abu „Ralf Stetysz" automobiliai, trasoje jie užtruko dėl lingių gedimo. Reikia pažymėti, kad vieną iš minėtų automobilių vairavo jų konstruktorius, žinomos Lietuvoje giminės atstovas, grafas Stefanas Tiškevičius. Lenktynių automobilių parkas buvo įrengtas Katedros aikštės pakraštyje.

Pailsėję lenktynių dalyviai išvyko į antrą lenktynių etapą: Vilnius - Slonimas - Ašmena - Naugardukas, Mir - Niesviž - Baranovičiai.
1925 m. liepos 4 d. Lenktynių dalyviai Katedros aikštėje. Žurnalas „Auto“ 1925m. Nr. 13-14

1927 metais įvyko Vilniaus ir krašto automobilininkų bendruomenei svarbus įvykis - įkuriamas „Wilenski Automobilklub" (sutrumpintai „W.A.", „Vilniaus automobilių klubas"). Vadovaujantis Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ministro nutarimu Nr. AA-2575/27, Vilniaus automobilių klubas rugpjūčio 20 d. įregistruotas Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registre numeriu 693. Pagal įstatus klubą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Klube veikė sporto ir kitos komisijos. Klubo veikla apėmė Vilniaus, Naugarduko vaivadijas ir Gardino apskritį, klubo būstinė buvo Vilniuje. Pirmuoju „W.A." prezidentu tapo grafas Karol Vagner. Jis buvo Šalčininkų miestelio, dvaro ir aplinkinių žemių savininkas, užsiimantis modernia žemdirbyste ir gyvulininkyste, t.y. žmogus, mėgstantis naujoves ir besinaudojantis jomis. 1931 m. Lenkijos Respublikos prezidentatas Mosticki lankydamasis Vilniuje aplankė ir grafo K.Vagner dvarą Šalčininkuose, kur įteikė grafui valstybinį apdovanojimą ir dalyvavo iškilmingoje vakarienėje.
Pirmas Vilniaus automobilių klubo pirmininkas grafas Karol Vagner. NAC

Net ir šiandien žvelgiant į praeitį visiškai nenuostabu, kad privačius automobilius ir motociklus tais laikais turėjo tik turtingi ir įtakingi žmonės, mėgstantys naujoves ir iššūkius, todėl 1928 metais Vilniaus miesto aukštuomenė, rengdama poilsio namų prie Naroč ežero statybos kertinio akmens pašventinimo renginį, pakvietė jame dalyvauti ir nesenai įkurtą „WA". Paskutinį gegužės šeštadienį, per Sekmines, prie Vilniaus vaivadijos susirinko net 36 automobiliai, pasiruošę išvykai prie Naroč ežero. Spaudos antraštės skelbė, kad tai automobilių varžybos, bet realybėje tai buvo tik turistinė - pramoginė išvyka. Į renginį prie ežero atvyko dar keletas automobilių iš Postavų ir Kobylkino. Iš viso suvažiavo 42 automobiliai.
Vilniaus automobilių klubo emblema. 1930m. LCVA

Jaunas „WA" 1929 metais organizavo du renginius: pirmą - liepos 7 dieną, varžybas vadinamas „Lapės gaudynės" ir antrą - spalio 6-7 d. žvaigždinį važiavimą į Vilnių, kelio Vilnius - Eišiškės atidarymo proga.

Varžybos „Lapės gaudynės", oro baliono ar sklandytuvo persekiojimas ir nusileidusio paieška automobiliais ar motociklais trečiame ir ketvirtame XX a. dešimtmečiuose buvo populiarios. Kaip vyko tokios varžybos suprasime pagal 1929 m. liepos 7 d. „WA" surengto renginio aprašymą. Laikraštis „Slowo" 1929 m. Nr. 155, L 4: „...Lapė (tai buvo pusantratonis atviras sunkvežimis „Ursus" vairuojamas L.Janovič) startavo 9 val. Ryto su „komanda" - Jadvyga Šopska, patarėjas Dzenajevič, porutčikas Markievič, Vilniuje populiarus muzikos ir eilėraščių kūrėjas Svientochovskis, automobilių vairuotojų kursų instruktorius Ivaškievič ir šių eilučių autorius. Išvažiavome Nemenčinės kryptimi mėtydami pėdas, tikslu apsunkinti paiešką, per Pabradę iki Novič'ių, kur po trumpo poilsio nuvažiavome toliau slėptis ant ežero kranto - taip kaip buvo suplanuota. Išvažiuojant krapnojo lietus, kuris greitai baigėsi (važiujame be būdos, atviroje, oj! šitaip besikratančioje dėžėje), o atvykus į mūsų laikino sustojimo vietą vėl pradėjo lyti. Užsidegėme laužą ir puolame ant maisto atsargų.

3 val. 48 min. mus „atskleidžia" pirmas automobilis - „Ford" vairuojamas pono Kurec. Sveikiname Jį. Pasirodo p. Kurec jieškodamas „lapės" pravažiavo 120 km, tuo tarpu mes, įskaitant važinėjimą po miestą surenkant „komandą", spidometre matome 94 km. Geras įrodymas, kad slėpėmės sąžiningai. Gurkšnis konijako - kaip laikinas apdovanojimas, varžybų nugalėtojui patinka. Sušlapome ir sušalome. Šnekučiuojamės. Atvažiuja inž. Sila-Novicki su „Dodge" - 4 val. 10 min. Kaip komandos nariai su Juo važiuoja pirmininkas Levandovskij su žmona. Pasibaigus įskaitiniam laikui atvažiuja firmos „Chevrolet" atstovas, po Jo inž. Krukovskis su „Ford".

Grįžtame į Novič. Čia mūsų laukia varžybų komandoro Saleckio „Chevrolet". Dar privažiuoja brolių Pimonovų „Kreisler", greitosios pagalbos „Chevrolet" vairuojamas p. Voicechovskio kartu su p. Janovičiovna ir gydytoja Orlicka. Visi kartu pietaujame ir sulaukę stipraus lietaus grįžtame į Vilnių. Pakeliui padedame išsikapanoti ant tilto įlūžusiam kariškių „Ursus". Dešimtą vakaro esame Vilniuje. Peršlapę, bet išdidūs dėl savo „Ursus" ir savęs."

Perskaičius šį trumpą rašinėlį lieka tik paaiškinti, kad automobilis - „lapė" važiuodamas turėjo palikti tam tikrus sutartinius ženklus, pagal kuriuos varžybų dalyviai, startavę po kelių valandų, galėjo jį rasti, o paieškai buvo skiriamas tik tam tikras laikas. Kaip matome, tai - labiau pramoginis nei sportinis renginys.

Antras 1929 m. „WA" organizuotas renginys - žvaigždinis važiavimas į Vilnių. Tai gerokai rimtesnis renginys, apimantis ne vieno klubo veiklos ribas ir gali būti rengiamas šalies ar tarptautiniu mastu. Kaip tokio renginio pavyzdį galiu pateikti garsias „Monte - Carlo" varžybas, kurios organizuojamos dalyvių suvažavimu į Monte-Carlo iš įvairių Europos vietų per nustatytą laiką, principu. Tokių varžybų metu, dalyviams sėkmingai pasiekusiems tikslą, dar rengiamos įvairios papildomos rungtys.

1929 metų spalio 6 dieną Eišiškių - Vilniaus plento atidarymo proga „WA" surengė žvaigždinį važiavimą į Vilnių. Jame dalyvavo 16 automobilių iš visos Lenkijos, net 7 startavo iš Varšuvos, kiti iš Lodzės, Poznanės ir Pajūrio. Pagrindinį prizą laimėjo Vilnietis V. Kurec nuvažiavęs 1465 kilometrus. Antrą prizą, įsteigtą „WA" prezidento grafo K.Vagner, skirtą klubui, kurio nariai nuvažiavo daugiausia kilometrų, laimėjo Varšuvos automobilių klubas, nuvažiavęs 4431 kilometrą. Trečią prizą, įsteigtą viceprezidento Vardenski, laimėjo ponia Korkorowič nuvažiavusi 1033 kilometrus. Kiti varžybų dalyviai buvo apdovanoti sidabrinėmis ir bronzinėmis atminimo plaketėmis. Pirmadienį įvyko „lapės gaudynių" varžybos. „Lape" buvo automobilis „Ursus", vairuojamas inžinieriaus L.Janowicz. Po porą valandų trukusių „gaudynių", kuriose dalyvavo 7 automobiliai, „lapė" buvo sugauta netoli Trakų, Šklėrių kaime. Pirmas ją pasivijo Ejnarovič, antras Vilniaus automobilių klubo vicepirmininkas T. Buš.
1929 m. žvaigždinio važiavimo į Vilnių dalyviai dabartinės prezidentūros kieme. NAC

Klubo ir jo narių veikla neapsiribojo vien vietinių renginių organizavimu ir dalyvavimu juose. Turintys noro ir finansinių galimybių nariai dalyvaudavo kitų Lenkijos automobilių klubų renginiuose. 1929 m. liepos 27 d. vyko žvaigždinis važiavimas į Poznanę. Šiame turistiniame konkurse dalyvavo „WA", kurį atstovavo trys sportininkai: Jan Sobecki (GM atstovas Vilniuje) su automobiliu „Chevrolet", Mikolaj Ronczewski su „Dodge" ir W. Kurec su „Ford". Vilniaus autoklubo atstovai bendroje įskaitoje užėmė: 30 vietą Jan Sobecki (starto Nr 281) nuvažiavęs 966,5 km ir surinkęs 508,87 taškus; 32 vietą Mikolaj Ronczewski (Nr 283) - 790,5 km ir 507,05 taškai; 34 vietą W. Kurec (Nr 282) - 790,5 km ir 503,57 taškai. J.Sobecki vžiavo visiškai nauju dviejų vietų „Chevrotel Rodster".
Jan Sobecki atvykęs į Poznanę. Žurnalas „Nowiny General Motors“ 1929 m. Nr.8.

Pasaulinė ekonominė krizė, prasidėjusi 1929 metais JAV, po metų pasiekė ir Europą. Nelabai išsivysčiusias pramoniniu požiūriu šalis ir jų regijonus ji pradėjo veikti kiek vėliau. Vilniaus automobilininkams 1930 metai buvo ypač aktyvūs ir veiklūs. Vilnių pasiekė net keletas autosporto renginių, organizuotų Lenkijos automobilių klubo. Visuose renginiuose, priimant svečius, aktyviai dalyvavo „WA" nariai rengdami varžybų dalyviams priėmimus ir skirdami apdovanojimus. Vieno renginio metu Vilniaus automobilininkai prisidėjo pačių organizuojamu papildomu renginiu.

Pirmas renginys, 1930 m. pasiekęs Vilnių, buvo Lenkijos automobilių klubo organizuotos IX-tos tarptautinės automobilių varžybos, kurių dalyviai į Vilnių atvyko birželio 22 d. apie 7 val. vakaro. Varšuvoje startavo 23 automobiliai, o Vilnių pasiekė 19. Reikia paminėti, kad šiose lenktynėse dalyvavo ir vilnietis ponas V.Kurec su automobiliu „Ford" (4 cilindrų, 3285 cm³, 40 AG). Jis lenktynėse laimėjo trečią vietą.

Iš Panerių pusės Savanorių prospektu, J. Basanavičiaus ir Vasario 16-osis gatvėmis, Gedimino prospektu automobiliai atvažiavo į Katedros aikštę, kur buvo įrengtas varžybų dalyvių uždaras parkas. Dalyviai į uždarą parką rinkosi net iki 2 val. nakties. Kitą dieną nuo 11 iki 12 val. vyko antro varžybų etapo startas. Sporininkai iš Katedros aikštės išvažiavo Pilies, Didžiaja, Aušros vartų, Liepkalnio gatvėmis į Lydos plentą. Laikraščiai iš anksto skelbė, kad automobiliai važiuos dideliu greičiu, tad gyventojai, saugodami savo sveikatą ir gyvybę, turi laikytis kelių eismo taisyklių, o ypatingai: vykdyti valstybinės policijos ir kelių priežiūros tarnautojų nurodymus; važiuoti dešine kelio puse, ar sustoti duodant kelią varžybų automobiliams; nevaikščioti ir nestovėti važiuojamoje kelio dalyje; varžybų metu neišvažiuoti į viešus kelius neklusniais ar nekinkytais arkliais.

Lenkijos automobilių klubas baigdamas 1930 metų sezoną surengė „V-tą Ponių ralį", kurio trasa vėl ėjo per Vilnių. Varžybos, lenktynės ir sportiniai renginiai, kuriose dalyvauja moterys, visada yra patrauklūs ir įdomūs. Tai buvo renginys, apie kurį daug rašė Lenkijos automobilinė spauda. Lyginant su ankstesnių metų varžybomis, 5-ųjų trasa pasirinkta paprastesnė, be kalnų, lygumomis: I etapas Varšuva - Bialystokas, II etapas Bialystokas - Vilnius ir III etapas Vilnius - Varšuva. Dalyvauti varžybose užsiregistravo 10 automobilių: 4 firmos „Osviencim Praga" (Nr.31 L.Skarbek-Tluchovska; Nr.32 K.Toepfer; Nr.33 K.Slivinska; Nr.35 E.Stalovska), 4 „Citroen" (Nr.36 F.Romer; Nr.37 p.Gavlova; Nr.38 M.Bačevska; Nr.39 A.Podhorodenska), 1 Tatra (Nr.34 K.Zajančkovska) ir 1 „Austro Daimler" (Nr.40 M.Kožmian). Varžybų dalyvė p. Gavlova nestartavo, o grafienė F.Romer važiavusi „Citroen" pačioje varžybų pradžioje pasitraukė iš kovos, o kiek vėliau avariją patyrė „Tatra".

Varžybų dalyvių priėmimą Vilniuje ir dienos renginius organizavo „WA". Rugsėjo 28 d. rytą prie Technikų draugijos Vilniaus gatvėje susirinko būrys automobilių. Pusę dešimtos kolona pajudėjo į Panerius. „Ponių ralio" dalyvių sutikimo vieta - kelio išsišakojimas tuojau už panerių koplyčios. Sutiktuvių priešakyje - vaivada Račkievič ir Vilniuje viešintis ministras Prystor, bei visas būrys kitų oficialių asmenų. „WA" beveik pilname komplekte su pirmininku K.Vagner, vice-pirmininku p. T.Buš, sporto skyriaus vadovu inž. L. Janovič ir kitais nariais.

Maršalo J. Pilsudskio traktu 11 valandą atvažiuoja pirmas varžybų automobilis „Osviencim-Praga" numeris 35, neužilgo atvažiuoja dar du - numeriai 32 ir 31. Visa susirinkusi draugija persikelia du kilometrus Trakų kryptimi prie finišo. Ten laukiama likusių dalyvių. 13 val. 20 min. finišą pasiekia paskutinė dalyvė. Neužilgo prasideda greičio lenktynės 1 km distancijoje startuojant iš vietos ir su startu važiuojant. Pasibaigus greičio lenktynėms prasidėjo vikrumo varžybos. Jų esmė tokia: automobilis, nuo starto linijos nuvažiavęs 10 metrų, sustoja, atbuline eiga grįžta prie starto, sustoja ir maksimaliu greičiu pravažiuoja pusę kilometro.

Kitą dieną prasidėjo III „Ponių ralio" etapas Vilnius - Varšuva. Vilniaus automobilių klubas nariams ir likusiems Vilniuje svečiams surengė „Lapės gaudynes".
Citroen, vairuojamas M.Bačevska, papildomos rungties Lentvario kelyje metu.

1930 m. rugsėjo 27 d. „WA" surengė žvaigždinį važiavimą į Vilnių skirtą „V-tam Ponių raliui" ir II-ai šiaurės mugei, tuo metu prasidėjusei Vilniuje. Taigi paskutinis rugsėjo savaitgalis Vilniuje tapo visos Lenkijos automobilininkų dėmesio centre.
Taip atrodo  „Ponių ralio“ II etapo važiavimo grafikas pateiktas Vilniaus vaivadijos valdžiai. LCVA
Žvaigždiniame važiavime užsiregistravo tik 4 automobiliai ir 5 motociklai. Tarp automobilių pirmą vietą laimėjo, jau drįsčiau sakyti, žinomas Vilniaus lenktynininkas, V. Kurec su „Fordu". Jis per nustatytą laiką, t .y. 24 valandas, nuvažiavo 1166 km ir laimėjo sidabrinę atminimo plaketę ir specialų Vilniaus automobilių klubo prizą. Antrą vietą laimėjo p. Legiejko iš Varšuvos, važiavęs lenkišku automobiliu „Ursus". Trečias buvo inž. H. Lundt iš Bydgošč, važiavęs „Ford Rodster". Tarp motociklininkų pirmą vietą laimėjo p. Rončevski su „FN 350". Jam atiteko sidabrinė plaketė ir Vilniaus autoklubo taurė.
1930 metų žvaigždinio važiavimo į Vilnių taisyklės. LCVA

Lietuvos centriniame valstybės archyve pavyko rasti įdomų dokumentą, susijusį su „WA". Tai - klubo narių sąrašas, tik gaila, kad tas dokumentas nedatuotas, tačiau sprendžiant pagal šalia esančius dokumentus ir bylos laikotarpį galima teigti jog tai - 1930-1933 metai. Sąraše yra daug įdomių žmonių. Pateiksiu vieną pavyzdį, 21-ju numeriu jame įrašytas žinomas tarpukario Lenkijoje lenktynininkas Janas Ripperis, kaip jis susijęs su Vilniumi - neaišku. Sąraše yra ir jau anksčiau minėtos pavardės: Vagner, Kurec, Janovič.
Vilniaus automobilių klubo narių sąrašas. 1930-1933 metai. LCVA

Nuo 1931 iki 1937 metų ne tik Vilniaus, bet ir daugumos kitų Lenkijos automobilių klubų sportinė veikla beveik nevyko. 1933 metais populiarus Lenkijoje žurnalas „Tygodnik ilustrowany" Nr.28, L 550 rašė: „Viena iš ugnių, skatinančių automobilizmo vystymasi yra varžybos: lenktynės, raliai, žvaigždiniai suvažiavimai ir t.t.

Prieš tris metus Lenkijoje turėjome visą eilę įdomių renginių, patvirtinančių autoklubo ambicijas. Dabar dėl finansinių sunkumų sportinis judėjimas mūsų automobilizme - visiškai numirė. Vieninteliai lvoviečiai nesudėjo beviltiškai rankų, nekapituliavo prieš jo didenybę Krizę, kasmet organizuodami dideles, gerai paruoštas, tikrai tarptautines lenktynes Lvove.".

Tuo laikotarpiu automobilių klubo veikla nenutrūko, bet apsiribojo tarptautinių triptikų važiuojantiems į užsienį išdavimu, autoturizmo propagavimu ir dalyvavimu kelio ženklų statyboje. Atskiri, aktyvūs klubo nariai dalyvavo kitų klubų organizuojamuose renginiuse. Pavyzdžiui, 1934 metų sezonas baigėsi rugsėjo mėnesį dideliu žvaigždiniu važiavimu į Lenkijos sostinę, kuriame dalyvavo beveik 200 automobilių, Tarp jų - ir du iš Vilniaus: p. Maksimovič važiavo „Fiatu" Nr.12 ir p. Lučinski su „Chevrolet" Nr. 52. Jie nelaimėjo jokių specialių apdovanojimų, tačiau suvenyrines atminimo plaketes parsivežė. 1935 m. gegužės 4-5 dienomis žinomi Vilniuje automobilininkai inžinieriai Maksimovič ir Janovič kartu su p. Kossovski ir redaktoriumi Laudyn dalyvavo žvaigždiniame važiavime į Poznanę. Startavo iš Kobylkino 1-mą valandą nakties ir į Poznanę atvažiavo 17 val. 50 min. Bendroje įskaitoje tarp 52 dalyvavusių ekipažų jie užėmė 5 vietą, o pagal nuvažiuotą didžiausią atstumą laimėjo pirmą apdovanojimą.

Pagaliau 1936 metais „WA" sportinė veikla atsigavo. Jis surengė nedidelį, kuklų renginį - metų sezono atidarymą, gegužės 21 dieną, kažkodėl ne savaitgalį, kaip įprasta, o ketvirtadienį. Renginio dalyviai rinkosi 10 val. prie klubo būstinės Gedimino pr. 24. Programoje buvo numatyta kolektyviai padėti vainiką maršalo J. Pilsudskio mauzoliejuje Rasose, po to koplyčioje ant Panerių kalno pamaldos ir šv. Kristoforo paveikslo šventinimas, sportinis renginys Trakų plente ir bendros draugiškos vaišės Trakuose.

1937 metais, beveik tuo pačiu metu, gegužės 23 dieną, vėl vyko sezono atidarymas su visiškai identiška programa, tik nebebuvo šv. Kristoforo paveikslo šventinimo, o prie klubo buveinės susirinko trissyk daugiau automobilių nei ankstesniais metais. Renginiui vadovavo klubo pirmininkas V. Lučynski. Trakuose klubo nariai ir pakviesti svečiai surengė diskusiją aktualiomis temomis, po kurios nuvažiavo į turistinę bazę Žydiškėse, plaukiojo burlaiviais ir gėrė arbatą. Pilni gerų prisiminimų ir patenkinti gražiai praleista diena į Vilnių dalyviai grįžo 21 valandą. Gaila, bet nei 1936 nei 1937 metais jokių kitų renginių klubui nepavyko suorganizuoti. Ekonominė Lenkijos ir Vilniaus krašto situacija vis dar buvo sudėtinga.

1938 metai automobilininkams prasidėjo jau tapusiu tradicija sezono atidarymu, kuris vyko birželio 5 dieną. Tą pačią dieną sezoną pradėjo ir Vilniaus Aeroklubas surengęs akrobatinius skraidymus Porubanko (Kirtimai) oro uoste.

Birželio 16 d. Vilniaus autoklubas surengė kartu su Vilniaus aeroklubu ir „WA" „Lapės (sklandytuvo) gaudynes". Renginio esmė tokia: lėktuvas pakelia du sklandytuvus į orą ir nustatytoje vietoje juos atkabina. Vieno nusileidusio sklandytuvo ieško automobilininkai, o kito - motociklininkai. Sklandytuvai ore galėjo būti ne ilgiau kaip 1 valandą ir turėjo nusileisti ne toliau kai 40 kilometrų nuo Parubanko. Nusileidusių sklandytuvų pilotai juos radusiems vairuotojams išduoda korteles, pagal kurias komisija nustatys laimėtojus. Dalyvauti varžybose užsiregistravo 8 automobiliai ir 11 motociklų. Dėl prastų oro salygų renginio organizatoriai nusprendė į orą kelti tik vieną sklandytuvą. Pradžioje sklandytuvas skrido šiaurės-vakarų kryptimi, vėlaiu pasuko į vakarus ir galiausiai apsisukęs grįžo į Porubanką. „Lapės" gaudytojai iki 18 valandos rinkosi atgal į oro oustą iš kur visi drauge nuvažiavo į autoklubo buveinę Mickevičiaus g. 24. Ten vyko nugalėtojų apdovanojimas. Tarp automobilininkų pirmą vietą laimėjo klubo pirmininkas p. Lučinski, antrą - p. Hochhejm, trečią - inžinierius Krukovski. Tarp motociklininkų greičiausiais buvo L. Palevič, antras - p. L. Saplik, trečias - p. L.Oleškievič ir ketvirtas - p. R. Ryt.

Reikia paminėti dar vieną 1938 metų didelį renginį, kurio varžybų trasa ėjo per Vilnių, tai - Lenkijos automobilių klubo surengtas „XI-tas tarptautinis automobilių ralis". Šių varžybų 1 etapas Varšuva - Vilnius - Narocz vyko birželio 25 dieną. Per Vilnių pravažiavo daugiau nei 60 ralio dalyvių. Vilniaus automobilių klubui teko rūpintis dalyvių važiavimo per miestą saugumu ir padėti organizuoti finišą prie Naroč ežero. 3815 kilometrų varžybas, trukusias net savaitę, komandinėje įskaitoje laimėjo „Polski Fiat" sportininkai, važiavę automobiliais „Fiat 1100".

Jau tradiciškai 1939 m. gegužės mėnesį „WA" surengė sezono atidarymą. Renginio programa nuo ankstesnių metų skyrėsi tik tuo, kad buvo surengtos reguliaraus važiavimo varžybos, 17 km distancijoje važiuojant 40 km/val. greičiu. Varžybų komandoru buvo inž. Janovič. Šiose varžybose pirmą vietą laimėjo inž. Grozki, antrą - Hohaimer su Rauba, trečią - A.Pimonov, ketvirtą - direktorius Kukulak ir penktą - ponia Janovičiova. Kaip visada, renginys baigėsi Trakuose. Kaip matome sezonų atidarymo programa kiekvienai metais vis plėtėsi.

1938 metais oficialiai atkūrus Lietuvos ir Lenkijos santykius labai suaktyvėjo turizmas tarp abiejų šalių. Buvo rengiamos ekskursijos iš Lietuvos į Vilniaus kraštą ir iš Lenkijos į Lietuvą. Neatsiliko nuo kitų organizacijų ir „WA", kuris 1939 metais surengė ekskursiją į Lietuvą. Kelionei į užsienį Vilniečiams reikėjo gauti užsienio pasus, Lietuvos vizas ir automobiliams triptikus. Lietuvos konsulatas buvo tik Varšuvoje, todėl dokumentų tvarkymas užtruko. Liepos 29 d. 7 automobiliai su 22 keleiviais išvažiavo maršrutu Vilnius - Zaviasy - Vievis - Žiežmariai - Rumšiškės - Kaunas. Pasienyje vilniečius pasitiko Lietuvos automobilių klubo (LAK) atstovai Vysockis, Petrauskas, Ratomskis, Lange ir palydėjo į Kauną. Atvykę į Kauną ekskursijos dalyviai pirmiausia padėjo vainiką ant nežinomo kareivio kapo, po to apžiūrėjo miesto įžymybes. Pietų metu „Metropolio" restorane LAK pirmininkas J. Vileišis lenkų ir lietuvių kalbomis pasakė kalbą. Atsakomąją kalbą sakė V.Lučinski, o į lietuvių kalbą ją išvertė p. Juchnievič. Vakare LAK savo buveinėje surengė svečių priėmimą, kurio metu Vilniaus autoklubo pirmininkas p. Lučynski įteikė klubo gairelę ir sidabrinę atminimo plaketę LAK pirmininkui J.Vileišiui. Kitą dieną vilniečiai apžiūrėjo Kauno apylinkes o trečią dieną nauju plentu išvažiavo į Palangą, kur pabuvo Baltijos pajūryje ir aplankė statomą Šventosios uostą. Paskutinę ekskursijos dieną, ankstų rytą grįžtančius svečius Kaune, prie LAK buveinės, pasitiko klubo valdybos nariai priešakyje su generolu Velykiu ir dviem automobiliais palydėjo iki sienos. Pakeliui sustojo Birštone, kur apžiūrėjo gydyklas ir Alytuje, kur buvo pavaišinti pietumis su tradiciniais lietuviškais koldūnais ir daugybe širdingų tostų. Vakare atsisveikindami pasienyje klubų atstovai susitarė rugsėjo 13 d. susitikti Vilniuje.
1939 m. liepos 18 d. „WA“ raštas LAK dėl apsilankymo Lietuvoje ir dėl viešbučių rezervacijos. LCVA

1939 m. rugsėjo 1 d. fašistinė Vokietija užpuolė Lenkiją, prasidėjo karas. Realiai Vilniaus automobilių klubo veikla nutrūko, tačiau juridiškai jis vis dar egzistavo. Pagal dokumentą apie veikusias 1939 m. spalio 10 d. Vilniuje draugijas „Wilenski automobilklub" būstinė buvo Kosciuškos g. 14a, klubas turėjo 52 narius, 49 vyrus ir 3 moteris. Klubo pirmininkas advokatas Vincent Lučinski.

Lietuvos automobilių klubas 1940 m. sausio 22 d. rašte Jo Ekscelencijai Ponui Vyriausybės įgaliotiniui Vilniuje rašė: (kalba netaisyta) „Vilniuje veikė Wilenski Automobilklub - ul. Kosciuszki 14a, kurio valdyba susidėdavo iš šių ir dabar esančių Vilniuje piliečių: 1) pirmininkas - advokatas Wincety Luczynski - Jagelonska 9. 2) Vice-pirminikas - Prsemyslaw Grodski - Zakretowa 11. 3) Generalinis sekretorius - Nikolaj Bulajew - Ticha 5.

Minėtas klubas buvo inkorporuotas į Lenkijos valstybinį automobilių klubą - Automobilklub Polski - Varšuvoje. Pranykus Lenkijos valstybiniam automobilių klubui ir atitekus Vilniaus sričiai Lietuvai dėl minėto Wilenski Automobilklub'o gali būti pareikšta piniginių pretenzijų iš kitų valstybių dėl muitų sumokėjimo sąryšyje su savo laiku išduotais Vilniaus srities automobiliams tarptautinio susisiekimo dokumentais. Mūsų žiniomis tokių dokumentų buvo išduota ir pretenzijų dėl jų gali būti pareikšta.

Išleistu Vilniaus srityje įsakymu visos ten esamos draugijos turėjo pateikti savo įstatus persiregistruoti pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus.

Mes skaitome reikalingu pranešti, kad minėtas klubas negali būti perregistruotas ir tęsti savo gyvenimą kaip tas pats teisinis asmuo, nes šiame atvejuje visos aukščiau nurodytos pretenzijos bus pareikštos mums, kaip Lietuvos valstybiniam automobilių klubui, ypač tame atvejuje, jei mes perimtumėme jo turtą ir lėšas, jei tokių yra. Normaliai, kaip tai rodo kitų panašių atsitikimų praktika kitose valstybėse, ir kaip tas įvyko ir su mūsų buvusiu skyrium Klaipėdoje, tokiuose atvejuose panašūs klubai turi likviduotis ir po likvidacijos likusias lėšas įnešti valstybės depozitan.

Šių įnašų ribose ir gali būti patenkinamos kitų valstybių pretenzijos, jei tokių atsirastų.

Pranešdami išdėstytą, turime garbę prašyti įsakyti Wilenski Automobilklub likviduoti. Kartu pranešame, kad dėl tarptautinio ir vidaus automobilių judėjimo suvaržymų kol kas steigimas naujo automobilių klubo Vilniuje nėra aktualus. Situacijai pasikeitus šį klausimą sutvarkyti mes tuoj imsimės reikalingų žygių."

Draugijų ir organizacijų, išskyrus politines, tautines ir sukarintas, perregistravimas, likvidavimas ir jų turto tvarkymas vyko lėtai, nes tai buvo ne pats svarbiausiais Lietuvos valstybei uždavinys.

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo Lietuvą. Jau rugpjūčio mėnesį buvo likviduotos visos Lietuvos draugijos, o jų likęs turtas nacionalizuotas. Dokumentas saugomas LCVA: (kalba netaisyta) „1940 rugpjūčio 12. Buv. „Wilenskie automob. Klub" turto tvarkytojui Jurgiui Kepel. Pranešu, kad nebeveikiančių draugijų turto paskirčiai nustatyti komisijos š. m. rugpjūčio 5 d. nutarimu (Prot. Nr.6) buv. lenkų „Wilenskie automob. Klub" turtas su visomis teisėmis ir prievolėmis turi būti perduotas Kūno kultūros rūmams. Todėl Kūno kultūros rūmų atstovui į Tamstą atsikreipus, prašau turtą jam perduoti. Draugijos knygos, bylos, antspaudas ir vėliavas (jei tokios yra) pristatyti mano įstaigos spaudos ir draugijų skyriun. Perdavimo aktą atsiųsti man.

Miesto ir apskrities viršininkas A. Kazanavičius".

Tuo pačiu metu savo veiklą baigė Lietuvos automobilių, Kauno motociklistų ir Šiaulių motociklistų klubai.

Ričardas Žičkus yra Energetikos ir technikos muziejaus Transporto ekspozicijos kuratorius

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)