2014 metais Rusijoje parduota 10,3 proc. mažiau naujų automobilių nei užpernai.

Išimtis buvo tik gruodis, kai parduota 2,4 proc. mašinų daugiau nei tą patį mėnesį 2013-aisiais. Tačiau to priežastis – nenatūrali: matydami, kad gamintojai ėmė kelti kainas, rublio krizės įkarštyje rusai iš salonų šlavė viską, ką tik rado – kol nauji modeliai nepabrango dar labiau.

Brangsta ir naudoti

Dėl tos pačios priežasties gruodį išaugo ir naudotų automobilių pardavimas, tačiau tai irgi buvo tik laikinas dalykas – prognozuojama, kad ir šių mašinų pardavimo apimtys smarkiai kris, mat augs jų kainos.

Lada Kalina
Vienos didžiausių Rusijoje nemokamų skelbimų svetainių „Avito“ duomenimis, kai kurie naudoti automobiliai jau pabrango 1,5 karto. Pavyzdžiui, 2011-ųjų laidos „Lexus ES“ kaina
pakilo net 46,4 proc., „Toyota Camry“ – 20,5 proc., „Hyundai ix35“ – 18,6 proc., „Toyota Corolla“ – 14,2 proc., 5-osios serijos BMW – 14 proc., „Nissan X-Trail“ – 13,6 proc., „Opel Astra“ – 13,5 proc., „Nissan Qashqai“ – 11,8 proc., „Mitsubishi Lancer“ – 10,7 proc.

Naudotų automobilių pabrangimą užfiksavo ir jų pardavimu užsiimanti kompanija „Superavtomarket Formula 91“. Remiantis jos duomenimis, užsienietiškų modelių kainos, palyginti su 2013 metais, pakilo 18,2 proc.

Ekspertų prognozėmis, naudoti automobiliai Rusijoje ir toliau brangs – esą tai bus brangstančių naujų mašinų pasekmė. Matyt, todėl kai kurios firmos liūdno finalo nutarė nelaukti. Pavyzdžiui, viena didžiausių Europoje naudotų automobilių pardavimo kompanijų „AAA Auto“ 2014-ųjų pabaigoje nutraukė savo veiklą ir uždarė nuo 2011 metų veikusį savo biurą Pamaskvėje. Vien 2013-aisiais čekų firma Rusijoje patyrė 61 mln. rublių nuostolį.

Gamintojai nelaukia

O naujų automobilių kainos čia dygsta lyg ant mielių. „Toyota“ jas pakėlė net apie 20 proc., nors, pavyzdžiui, „Higlander“ modelis pabrango net trečdaliu – bazinė jo versija kainuoja 2 mln. 317 tūkst. rublių – vietoje buvusių 1 mln. 741 tūkst. rublių.

Smarkiau padidėjo ir naujų BMW, „Chevrolet“, „Great Wall“, „Mercedes-Benz“, MINI, „Nissan“ modelių kainos, kiek mažiau – „Audi“, „Ford“, „Honda“, „Jeep“ ir „Peugeot“, mažiausiai brango „Citroen“, „Kia“ „Renault“ modeliai. Kiti gamintojai irgi ima peržiūrėti savo kainoraščius.

Net didžiausias vietinis gamintojas – „AvtoVAZ“ – nuo sausio 15-osios pakėlė savo mašinų kainas, vidutiniškai 9 proc.

Beje, dėl nestabilių kainų kai kurių oficialių gamintojų atstovų svetainėse neveikia vadinamieji konfigūratoriai. O kai kurie Vakarų gamintojai net nebeimportuoja savo naujų modelių į Rusiją.

Kentės visi?

Nepaisant kainų didinimo, gamintojams nelinksma. Štai aljansas „Renault Nissan“ vadovas Carlosas Ghosnas pareiškė, kad dėl nuvertėjusio rublio automobilių kompanijos Rusijoje patiria didžiulių nuostolių.

Carlosas Ghosnas (kairėje) ir Vladimiras Putinas
„Mes nesustabdėme užsakymų visiškai, tik dėl kai kurių modelių užsakymų pareiškėme: atleiskit, kol nepaaiškės, kurlink klostosi situacija, mes užsakymų nepriimsime, – sakė jis žurnalistams Tokijuje. – Kai rublis pinga, nuostolių patiria visi. Žmonės praranda pinigų, visi automobilių gamintojai praranda pinigų“.

Renault-Nissan“ yra pagrindinis dalyvis Rusijos automobilių pramonėje. Jis ne tik parduoda savo prekės ženklo automobilius, bet ir kontroliuoja „AvtoVAZ“, geriau žinomą kaip „Lada“ automobilių gamintoją.

O štai vokiečių ekspertai prognozuoja, kad jau artimiausioje ateityje dėl krentančių pardavimų apimčių Rusijoje Vokietijos lengvųjų automobilių gamintojai patirs daugiau nei 600 mln. eurų nuostolių. Automobilių tyrimų centro (CAR) vadovas, Diuisburgo-Eseno universiteto profesorius Ferdinando Dudenhioferio (Ferdinand Dudenhöffer) nuomone, iki 2017 metų šie praradimai gali viršyti net 15 mlrd. eurų.

Rusijoje veikiančios Europos verslo asociacijos analitikų nuomone, 2015-aisiais naujų automobilių pardavimas šalyje kris net 24 proc. Panašios „Renault“ prognozės: -20-25 proc.

Ateitis – šviesi?

Kita vertus, vakariečiai Rusiją vis dar mato kaip rinką su dideliu potencialu ateityje, mat šalyje automobilizacijos lygis vis dar yra labai menkas (šiuo metu nuosavą mašiną turi tik apie 30 proc. gyventojų), o dabartinis automobilių parkas sensta (smarkiai susidėvėję apie 65 proc. automobilių). Tad, pavyzdžiui, kompanijos „Frost & Sullivan“ prognoze, iki 2020 metų Rusijoje bus pasiekta 3 mln. automobilių pardavimo per metus mastas.

Tiesa, ta ateitis siejama ne tiek su vakarietiškų modelių pardavimu, kiek su investicijomis į vietos automobilių pramonę. Tą supranta ne tik jau minėtasis „Renault-Nissan“ aljansas, bet ir kiti pramonės gigantai, investuojantys Rusijoje bei steigiantys bendras su vietos gamintojais įmones – „Daimler“, „Ford“, „General Motors“, „Volkswagen“.

Rusai supranta, kad dabartinės ekonominės krizės sąlygomis būtina valstybės mastu palaikyti savo automobilių pramonę. Preliminariame „antikriziniame“ sąraše – senų automobilių ulitizavimo programos pratęsimas ir paklausos stimuliavimas valstybinių užsakymų būdu.

Šiaip ar taip, augti automobilių kainos nesustodamos negalės – juk yra ir pirkėjų galimybių ribos, ir atsiperkamumas.

INFORMACIJA

Importas krenta

Lengvųjų automobilių importas į Rusiją per 2014 m. sausį-lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 21,4 proc. iki 650,6 tūkst., rodo Rusijos federalinės muitų tarnybos duomenys.

Lyginamuoju laikotarpiu importas iš tolimojo užsienio sumažėjo 18,3 proc. (iki 620 tūkst. automobilių), iš NVS šalių – 55,2 proc. iki (30,5 tūkst.). Pinigine išraiška lengvųjų automobilių importas šiuo laikotarpiu sumažėjo 21,1 proc. iki 12,4 mlrd. dolerių; importas iš tolimojo užsienio sumažėjo 20 proc. iki 12,2 mln. dolerių, iš NVS šalių – 82,8 proc. iki 237,3 mln. dolerių.

Rublio problemos – po Krymo aneksijos

Praėjusią savaitę Maskvos biržoje JAV dolerio kursas Rusijos rublio atžvilgiu viršijo 65 rublių ribą, pasiekdamas dar vieną istorinį rekordą. Euro kursas rublio atžvilgiu pasiekė 77 rublių ribą. Analitikų nuomone, neigiama Rusijos rublio kurso tendencija artimiausiu metu išliks gana ryški.

Iš viso rublio vertė per praėjusius metus dolerio atžvilgiu smuko 41 proc., euro – 34 proc. Valiutos nuosmukis ypač spartus buvo paskutinėmis 2014 metų savaitėmis, tai sukėlė gyventojų paniką. Daugelis rusų savo santaupas pasikeitė į užsienio valiutas arba skubiai pinigus išleido. Nuo tada rublio kursas ėmė stabilizuotis, tačiau ir toliau išlieka žemas.

Rublio kurso smukimo priežastys yra dėl Ukrainos krizės šaliai paskelbtos ekonominės sankcijos bei naftos kainų kritimas. Rusijos biudžetas labai priklausomas nuo įplaukų iš naftos sandorių. Per visus 2014 metus kainos Rusijoje išaugo 11,4 proc. Infliaciją paskatino ir embargas maisto produktams iš Vakarų, kurį Rusija paskelbė reaguodama į sankcijas.

Rusijos finansinės bėdos prasidėjo būtent nuo tada, kai šalis pradėjo savo karių invaziją į Krymo pusiasalį pernai kovą.