Vokiškoms prestižinėms markėms pastaruoju metu sekėsi išties puikiai: „IHS Automotive“ duomenimis, „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“ praeitais metais pardavė 4,7 mln. automobilių ir užėmė beveik 60 proc. visos prestižinių automobilių rinkos. Lyginant su prieškriziniais 2007 m., šios trijulės pardavimų apimtys išaugo 38 proc., nors bendras pasaulinės automobilių rinkos augimas sudarė 21 proc., o Europos rinka šiuo laikotarpiu sumažėjo kone ketvirtadaliu.

BMW M4 kabrioletas
Vis dėlto agresyvus pardavimų apimčių didinimas ir įtemptos tarpusavio lenktynės, kuriose „Audi“ ir „Mercedes-Benz“ vis mėgina aplenkti pirmaujantį BMW, verčia taikyti dideles nuolaidas, kurios gadina prestižinių markių įvaizdį ir sudaro sąlygas naujų konkurentų augimui. Į „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“ rinkos dalį taikosi vis daugiau pertvarkytų istorinių prestižinių markių, pavyzdžiui, „Jaguar“, „Land Rover“, „Maserati“ ar „Alfa Romeo“, bei tokie Europos rinkos naujokai kaip „Infiniti“ ar atskira marke tapusi „Citroen“ DS linija.

Automobilių rinkos konsultantas Berndas Hoennighausenas mano, kad verždamosi į masinių mažesnių automobilių klases, pavyzdžiui, siūlydamos kompaktinius hečbekus, vokiškos prestižinės markės paaukojo dalį savo išskirtinumo. Prie „Deutsche Bank“ bei „BNP Paribas“ autoparkų valdymo prisidėjęs specialistas pastebi, jog siekdamos didesnių pardavimų šios markės siūlydavo ir 20 proc. siekiančias nuolaidas.

Spartus apimčių augimas vokiškoms prestižinėms markėms leido sumažinti rinkodaros ir naujų produktų bei technologijų kūrimo kaštus ir sutaupytos lėšos nenuėjo veltui: BMW pasiūlė daug naujų nišinių modelių bei smarkiai išplėtė savo visureigių gamą, o „Audi“ taip pat stengiasi neatsilikti. Vis dėlto, kai kurie analitikai mano, kad išaugusios apimtys netruks atsisukti prieš vokiškas markes. UBS prognozuoja, kad alternatyvioms prestižinėms markėms, tokioms kaip „Tesla“ ar DS, atiteks apie 30 proc. 2014-18 m. prestižinių automobilių rinkos augimo. Dėl išaugusios konkurencijos vokiškų prestižinių markių kapitalo grąža smuks, lyginant su 2010-12 m. užfiksuotu rekordiniu 30 proc. lygiu. UBS analitikas Philippe’as Houchoisas mano, kad markės prestižas ir rinkos koncentracija prieštarauja vienas kitam, nes prestižinių automobilių pirkėjai ieško tam tikro išskirtinumo, kuris juos atskirtų nuo tų, kuriems gyvenime mažiau pasisekė. Specialistas prognozuoja, kad prestižinių automobilių rinkos fragmentacija didės, o trijų didžiųjų vokiškų markių augimas lėtės bei pelningumas mažės.

Pristatydama naujus modelius „Maserati“ markė aktyviai siekia didinti savo užimamą prestižinių automobilių rinkos dalį ir šių metų pirmąjį pusmetį savo pardavimų apimtis padidino net keturis kartus. „Fiat Chrysler Automobiles“ vadovas Sergio Marchionne mano, kad „Alfa Romeo“ markė, pasinaudodama savo turtinga istorija, taip pat gali sėkmingai konkuruoti prestižinių automobilių rinkoje, aplenkdama tokias Europos rinkos naujokes kaip „Infiniti“ bei DS.

Range Rover Evoque
Indijos automobilių gamintojo „Tata Motors“ valdomas „Jaguar Land Rover“ pernai fiksavo rekordinį 19 proc. pardavimų augimą. Prie jo daug prisidėjo „Land Rover“ mažiausiojo visureigio „Range Rover Evoque“ sėkmė, tuo tarpu „Jaguar“ pardavimų apimtis turėtų padidinti šiemet debiutuojantis vidutinio dydžio sedanas XE, o kiek vėliau turėtų pasirodyti ir šios markės visureigis. Net 19 skirtingų markių atstovybių Paryžiaus regione valdančios „Neubauer Group“ vadovas Ericas Neubaueris pastebi, jog „Range Rover Evoque“ įrodė, kad ir su vokiškomis markėmis galima sėkmingai konkuruoti. Anot jo, šis nedidelis visureigis nuvilioja potencialius BMW, „Mini“ ir kitų markių pirkėjus, o „Land Rover“ stiprybė yra ta, kad pritraukti nauji pirkėjai tampa lojalūs šiai markei.

Siekdami atitikti vis griežtėjančius Europos aplinkos taršos normatyvus ir išvengti baudų, prestižinių automobilių gamintojai turi parduoti didelius kiekius mažesnių automobilių. Dėl to ir dėl aršios tarpusavio konkurencijos „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“ pastaruoju metu taikė dideles nuolaidas, kokios anksčiau buvo būdingos tik masinėms markėms. Londone įsikūrusios „ISI Group“ analitikas Arndtas Ellinghorstas pastebi, kad labiausiai nuolaidas didina būtent vokiškos markės. Anot jo, iki 25 proc. siekiančios nuolaidos bei siūlomos patrauklios lizingo sąlygos rodo, kad prestižinės markės prarado išskirtinumą.

Kita prestižinių vokiškų markių silpnybe įvardijama menka hibridinių bei elektrinių modelių pasiūla, nes elektrinio motoro panaudojimas leidžia smarkiai sumažinti anglies dvideginio emisijas, o kai kuriose rinkose šis parametras yra labai svarbus, nes pagal taršą apskaičiuojami automobiliams taikomi mokesčiai. Spėjama, kad nepakankamas dėmesys elektros motorų panaudojimui lėmė ir ankstesnio „Audi“ tyrimų ir technologijų diegimo vadovo atleidimą.

Vis dėlto vokiškų prestižinių markių lenktynėse dėl didesnių pardavimų apimčių jau matyti ir tam tikrų pokyčių. BMW vadovas Norbertas Reithoferis rugpjūčio mėnesį pripažino, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp pardavimų apimčių ir kainodaros. Jis pastebėjo, kad sumažinus pardavimų apimtis galima gauti netgi didesnį pelną, tad šiuo metu bendrovė svarsto savo būsimus veiksmus. BMW finansų skyriaus vadovas Friedrichas Eichineris tai pavadino „žinute konkurentams“, tačiau lenktynių dvasios pagauti „Audi“ ir „Mercedes-Benz“ gali to ir neišgirsti. „Audi“ šefas Rupertas Stadleris liepos mėnesį tvirtino, kad gamybos ir pardavimų apimčių didinimas yra būtinas, nes tik augant galima siekti geresnio našumo.

A. Ellinghorstas pastebi, kad visų trijų gamintojų vadovų kadencijos eina į pabaigą, tad vargu, ar artimiausiu metu galima tikėtis didesnių pokyčių, nes sunkesni kainodaros pagerinimo uždaviniai veikiausiai bus palikti kitos kadencijos vadovybei.