Pagreičio neįgaunantys pardavėjai, dėl stringančios prekybos bando kaltinti ekonominę situaciją šalyje, mažą rinkos vartotojų perkamąją galią ar negrąžintas PVM lengvatas.
Bet ar iš tiesų situacija yra tokia beviltiška? Ar ekonominė vartotojų padėtis tikrai lemia Lietuvos naujų automobilių prekybos apimčių vienam gyventojui atotrūkį nuo Latvijos, Estijos ir kitų Euro zonos narių?
Deja, atliktas Lietuvos rinkos vartotojų elgsenos renkantis automobilį tyrimas atskleidžia visiškai kitas priežastis. Vartotojų perkamoji galia pakankama, kad automobilių pardavimo apimtys Lietuvoje, bent jau, priartėtų prie kt. Baltijos šalių. Vartotojo nereikia sulaukti ar išsiauginti, jį reikia prisijaukinti.
Atliktas vairuotojų elgsenos tyrimas atskleidė, kad net nuo 526475 iki 563648 automobilius vairuojančių asmenų Lietuvoje, renkasi automobilius nuo 25 iki 80 tūkstančių Litų, o tai šiandien yra pakankama suma įsigyti naują automobilį su trijų metų ar ilgesne garantija. Net apie 31% vartotojų, turinčių realias finansines galimybes įsigyti naują automobilį, mobilumo poreikį tenkina antrinėje naudotų automobilių rinkoje.
Vartotojų automobilių pirkimo įpročiai ir kultūra – veiksnys ribojantis naujų automobilių pardavimų plėtrą Lietuvoje. Populiarinant naujų automobilių pirkimo kultūrą automobilių gamintojų atstovai galėtų pasiekti papildomą potencialių pirkėjų auditoriją siekiančią nuo 149952 iki 187125 vartotojų.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad ne kaina, o gaunama vartotojo suvokiama nauda yra pagrindinis veiksnys lemiantis vartotojų apsisprendimą, kurio gamintojo, naują biudžetinį ar prabangesnį naudotą automobilį pasirinkti. Įvertinus pigiausių rinkoje esančių biudžetinių automobilių kainas vidutiniais mėnesiniais atlyginimais (Lietuva - 14,4 vidutiniai mėnesio atlyginimai, Vokietija - 3,7, Prancūzija - 3,5, D.Britanija - 3,0, Estija - 9,7) galima paaiškinti tyrimo duomenimis pagrįstą faktą, kodėl Lietuvos rinkos automobilių pirkėjai biudžetinės klasės automobilius vertina vidutinės klasės automobiliams būdingomis savybėmis (74 balai iš 100 galimų), patį biudžetinės klasės automobilį suvokia kaip prabangos prekę ir tikisi, kad 25 – 80 tūkst. investicija į automobilį atspindės jo socialinį statusą, o automobilis pasižymės aukštesnės klasės automobiliams būdingu komfortu ir kokybinėmis charakteristikomis bei teiks ypač didelę emocinę naudą.
Tai stabdo biudžetinės klasės automobilių pardavimo tempų augimą Lietuvoje įgaunantį vis didesnį pagreitį ES senbuvių rinkose.
LR Susisiekimo ministerija ir kt. atsakingos institucijos bei suinteresuotos auto verslo atstovus vienijančios organizacijos, socialinės reklamos pagalba šviesdamos vartotojus ir skatinančios atsakingą vartojimą, motyvuojant vartotojus pirkti ne naudotus, bet ekonomiškesnius, ekologiškesnius ir saugesnius naujus automobilius, turi galimybę pakoreguoti naujų ir naudotų automobilių pardavimo apimčių santykį naujų automobilių naudai.
Tyrimo metu nustatyta, kad naujų automobilių pardavimų augimo tempams yra būdingas multiplikacijos principas. Net ir neženklus, stabilus naujų automobilių pardavimo apimčių augimas didins ir patį pardavimo apimčių augimo tempą.
Pirmieji džiuginančius skaičius savo sąskaitose turės galimybę išvysti būtent biudžetinės klasės automobilius savo asortimente turintys automobilių gamintojų atstovai, bet ilgainiui, plačiau savo pinigines atvers ir norintys išsiskirti vidutinės bei aukštesnių klasių automobilių pirkėjai. Naujų automobilių gamintojai galės ne tik sočiai pamaitinti savo verslus, bet ir papildyti valstybės biudžetą.
Tačiau, sąlyginai naujų prekės ženklų Lietuvos rinkoje atstovams teks gerokai paplušėti siekiant pelnyti vartotojų palankumą. Vartotojai ir toliau pirmenybę teikia senosios Europos bei Japonų automobilių gamintojams. Vartotojai išlieką lojalūs Vokietijos ir Japonijos automobilių gamintojų prekių ženklams ir jų gaminamus biudžetinės klasės automobilius vertina palankiau. Vokietijoje pagamintus biudžetinės klasės automobilius vartotojai įvertino 64 iš 100, Japonų 60, prancūzų 51, italų 46, ispanų 58, p. korėjiečių 56, JAV 57, ypač didelio palankumo susilaukė čekai 72. Rumunai, deja vieninteliai liko žemiau pasitikėjimo ribos (50) ir vartotojų įvertinti 42 balais iš 100 galimų.
Tokiems vartotojų vertinimams įtakos turi vis dar didelės, kilmės šalies ir kokybės asociacijos vartotojų galvose. Kilmės šalies ir gamintojų vertinimo priklausomybei būdingas vidutinio stiprumo ryšys, o pačias šalis gaminančias automobilius vartotojai reitinguoja taip: Vokietija 87, Japonija 84, JAV 64, Čekija 63, Prancūzija 58, P. Korėja 57, Italija 55, Ispanija 52, Rumunija 40 ir yra 10 punktų žemiau pasitikėjimo ribos (50).
Tiesa Rumunų automobilių pramonės atstovams nereikėtų nusiminti, nes Dacia prekės ženklas užima 4 vietą bendrojoje gamintojų įskaitoje, ir yra antri biudžetinės klasės automobilių žinomumo reitingo lentelėje (13,8%). Pirmąją vietą užėmusiai KIA (15,4%) nusileido vos 1,6%. Žemiau rikiuojasi Fiat (5,6%), Renault (5,3%), Škoda (4,5%), Hyundai (2,9)%, Ford bei Nissan (po 1,6%), Seat (1,3%), Citroen ir Peugeot (po 1,1%). Suzuki paminėtas vos 0,3% respondentų, kartu su Ssangyong yra 23 iš 31 vartotojų paminėtų prekės ženklų.
Lietuvos rinkos vartotojai renkantis automobilio gamintoją, kaip įtakingiausią informacijos šaltinį lemiantį jų apsisprendimą, įvardijo patikimumo reitingą, skirdami 82 taškus iš 100 galimų, antrojoje vietoje nurodė saugumo testų rezultatus, bandomąjį važiavimą ir neoficialiąją kuro sąnaudų statistiką skirdami po 78 taškus. Nepriklausomo autoservisų meistro patarimai 73, pažįstamų rekomendacijos 70. Priešingai nei pirmaujančių Europos rinkų vairuotojai, lietuviai prieštaringai vertina neoficialių šaltinių skelbiamą informaciją internete (vairuotojų atsiliepimai internete 67, komentarai socialiniuose tinkluose bei nepriklausomų ekspertų apdovanojimai vos po 56 taškus. Prekės ženklo populiarumas rinkoje atsidūrė ant abejingumo ribos (50). Pirkėjai abejoja, kad pardavimų statistika turi įtaką jų apsisprendimui renkantis automobilio gamintoją.
Informacijos šaltinių poveikis vartotojų apsisprendimui, renkantis automobilio gamintoją.
Informacijos šaltinis
Vertinimas taškais
Informacijos šaltinio įtakos lygis
Gedimų statistika/ patikimumo reitingai 82
Didelis
Saugumo testų rezultatai 78
Vidutinis
Bandomasis važiavimas 78
Neoficiali kuro sąnaudų statistika 78
Nepriklausomo auto serviso meistro patarimas 73
Pažįstamų atsiliepimai / rekomendacijos 70
Vairuotojų atsiliepimai internete 67
Mažas
Oficiali, atstovų teikiama informacija 65
Spauda automobilizmo tematika 58
Nepriklausomų ekspertų apdovanojimai 56
Komentarai socialiniuose tinkluose 56
Populiarumo / pardavimų statistika 50
Neįtakingas
Metų automobilio rinkimai 42
Lietuvos vartotojai besirinkdami biudžetinės klasės automobilį, didžiausią dėmesį skiria šioms automobilio kokybinėms charakteristikoms, ir pirmojoje vietoje nurodo ekonomiškumą - 82 taškai iš 100 galimų, antrojoje – patikimumą - 80, ir tik trečiojoje saugumo testų rezultatus - 77. Toliau seka bendroji automobilio kokybė - 76, komfortas ir malonumas vairuoti - 73, automobilyje įdiegta įranga bei dizainas - po 68, pravažumas - 64.
Tuo metu, kai biudžetinės klasės automobilių skaičius Europos keliuose didėjančiais tempais auga, Lietuvos vartotojai vos pastebėję atsigaunančios ekonomikos požymius patraukia į automobilių turgavietes, o ne į naujų automobilių pardavimo salonus.
Tyrimo ir straipsnio autorius Andrius Šiaučiūnas
