Vedusiems vyrams į bendrovės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ valdas geriau nekelti kojos. O jei jau prispyrė žūtbūtinis svarbalas, geriau po laboratorijas, gamybos cechus ir sandėlius judėti spoksant į savo batų nosis. Jei tapsite aplinkybių įkaitu ir su kuria nors iš ten dirbančių merginų užmegsite akių kontaktą, galvą guldau, turėsite bėdos. Pamiršite, kur ir ko atėjęs. Reikalas tas, kad iš maždaug 430 „Yazaki“ Lietuvos padalinio darbuotojų gal kokie 99 proc. – damos. Trečdalis jų neįtikėtinai gražios, o likusios – tiesiog kerinčios. Konkurso „Mis Lietuva“ organizatoriai tradicines grožio varžybas galėtų čia rengti pasivaikščioję tarp pagrindinių gamybos stendų, naudojamų automobilių laidų rinkinių gamybai.

Mums su kolega pasisekė, nes pokalbį apie du dešimtmečius Klaipėdos pakraštyje veikiančios įmonės reikalus pradėjome kuklaus administracinio korpuso posėdžių salėje. Esminę informaciją suspėjome užfiksuoti dar prieš susidurdami su dailiųjų dirgiklių armija.

„Automobilių laidų rinkinių gamykla uostamiestyje buvo tikrų tikriausias „balto lapo“ projektas. 1993-iaisiais tokio profilio įmonę čia įsteigė „Siemens“, pasinaudodama tuo, kad didžiųjų ekonominių transformacijų metais Klaipėdoje buvo uždaryta arba veiklos apimtis gerokai sumažino nemažai senųjų gamyklų, todėl darbo rinkoje buvo įspūdingas būrys aukštos kvalifikacijos specialistų. Nors laikotarpis buvo sudėtingas (viešbutyje, kur apsistojo „Siemens“ iš Vokietijos komandiruotas generalinis direktorius, nebuvo šilto vandens, o tualetinis popierius labiau priminė švitrinį), įmonė pavydėtinai sparčiai evoliucionavo. Per pirmus 10 veiklos metų darbuotojų skaičius augo kaip ant mielių ir 2003-iaisiais siekė 3689. Tuo metu laidų rinkinius prancūzų koncernui „Renault“ gaminusi bendrovė buvo didžiausia darbdavė Klaipėdos krašte“, – pasakojo įmonės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Jurgita Galinskienė.

Vėliau bendrovė skausmingai išgyveno akcininkų kaitą. „Siemens“ nusprendus parduoti šį verslą, vietoj vokiečių atėjo japonai. Senuosius užsakovus taip pat keitė nauji, todėl veiklos vienu metu sumenko tiek, kad vadovai pradėjo dairytis, kur išsinuomoti penkiskart mažesnes patalpas, ir net svarstyti, gal apskritai vertėtų gamybą perkelti į kitas šalis. Galima tik spėlioti, kuo viskas būtų baigęsi, jei tai nebūtų buvusi šeimos įmonė (dabartiniai jos strategai yra tiesioginiai prieš 73 metus sukurtos „Yazaki“ bendrovės įkūrėjų palikuonys). Išnaudodami savo kozirius – gebėjimą paruošti itin aukštos kokybės ir tikslumo gaminius – japonai sutarė bendradarbiauti su „Volvo Trucks“ ir gaminti vilkikų laidų rinkinius.

„Reikalas tas, kad modernieji sunkvežimiai pagal įvairių elektroninių aktyviojo ir pasyviojo saugumo bei komforto sistemų gausą gali būti lyginami su inovatyviausiais ir prabangiausiais lengvaisiais automobiliais. Skirtumai tik tokie, kad keliasdešimties tonų sveriančius krovinius gabenantys vilkikai gali padaryti kur kas daugiau žalos net ir per palyginti nedideles avarijas. Todėl elektroniniai pagalbininkai privalo veikti itin gerai. Jei kuri nors vairuotojo budrumo stebėsenos ar avarinio stabdymo sistema pasirodytų neveiksni dėl, tarkim, prastai suvirintų laidų kontaktų, neabejotinai kiltų tarptautinis skandalas. Mūsų įmonė šiems dalykams skiria ypač daug dėmesio, turime daugiapakopę kokybės kontrolės sistemą, todėl neatsitiktinai pastaraisiais metais nesame gavę nė vienos reklamacijos“, – dėstė J. Galinskienė.

Dar vienas svarbus dalykas, klaipėdiečiams padėjęs pelnyti „Volvo“ palankumą, – gebėjimas greitai gaminti itin margą asortimentą nedidelėmis partijomis. To reikia, nes vilkikų pasaulyje iš esmės nėra sąvokos „bazinė komplektacija“. Du tos pačios serijos ir modelio sunkvežimiai, priklausomai nuo krovinių gabenimo specifikos, regiono, transporto įmonės finansinių galimybių ir vairuotojo įpročių, gali būti radikaliai skirtingi. Tuo įsitikinome savo akimis per nedidelę ekskursiją po bendrovės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ valdas. Prie kiekvienos išsiųsti paruoštos laidų rinkinių dėžės buvo ne tik detali informacija, kuriam ratuotam aparatui tai skirta, bet ir... pynės svoris. Vienas „Volvo FH“ laidų komplektas sveria 5,6 kg, o greta gulinčioje dėžėje – jau 10,6 kg.

„Bet kurį „Volvo“ užsakymą įgyvendiname ilgiausiai per 5 dienas. Tiek laiko praeina nuo techninės užduoties suformulavimo iki to momento, kai kurjeriai pristato reikiamą gaminį Geteborge dirbančiai vilkikų gamyklai. Tai neabejotinai yra mūsų įmonės koziris“, – tikino generalinio direktoriaus pavaduotoja.

Kaip gaminami laidai? Nesiveliant į mažiausias smulkmenas reikia pasakyti tai, kad pirmas žingsnis – iš kalno milžiniškų ričių su skirtingais laidais atsivynioti reikiamo ilgio metalo gijas. Nuo laidų galiukų nuvaloma izoliacinė medžiaga, jie „kaustomi“ (t. y. virinami ultragarsu) kontaktinėmis jungtimis ir siunčiami į surinkimo stendus. Pastarieji mirga neįtikėtina gausybe koduotos informacijos užrašų ir čia šiaušiasi įvairių šakučių bei atramų miškas. Laidų ir jungčių pusfabrikačius tarp jų dėliojančios merginos iš šalies labiau primena prie elektroninių abstrakcijų kilimo plušančias audėjas.

Viskas būtų labai paprasta, jei galutinis gaminys – visus kompiuterinius automobilio stebuklus darniai veikiančia visuma paverčianti kabelių raizgalynė – nebūtų velniškai sudėtingas. Atsakymą į retorinį klausimą „kaip pavyksta išvengti klaidų?“ gavau pačioje ekskursijos po bendrovės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ valdas pabaigoje. Įmonės mokymo centre ant sienos pamačiau japonišką sentenciją: „aukščiausia išmintis – prisilaikyti tvarkos, o ne kovoti su netvarka...“