Pirkėjas, pernai rudenį Lietuvoje įsigijęs automobilį „Škoda Octavia“, pastebėjo, jog mašinoje nesandari oro kondicionavimo sistema: kondensatas, užuot tekėjęs lauk, subėgo į automobilio saloną ir jį užpylė.
Nugabenęs automobilį į Rygoje esantį bendrovės „Karlo Motors“ garantinį centrą, kuris kaip ir atstovybė Lietuvoje, priklauso automobilių gamintojo „Škoda“ tinklui, vyras sulaukė pirmojo jo remonto, trukusio savaitę, tačiau vėliau pastebėjo, jog problema nėra iki galo išspręsta.
S. Kanevas dar kartą kreipėsi į garantinį centrą, nes naujo automobilio salone buvo nemalonus drėgmės kvapas. Rygoje automobilis buvo remontuojamas pakartotinai šiek tiek ilgiau nei tris savaites, bet remontui dar nesibaigus, pirkėjas kreipėsi į bendrą Čekijos ir Lietuvos įmonę „ARX“, iš kurios įsigijo automobilį.
„Dėl gamyklinio defekto automobilis prarado kokybę ir vertę. Todėl prašau pakeisti jį nauju automobiliu arba grąžinti sumokėtus pinigus, o taip pat kompensuoti patirtą moralinę bei materialinę žalą“, - dėstė jis laiške „ARX“.
Bendrovė pirkėjo prašymą atmetė, motyvuodama tuo, jog pirkėjas pasirinko vieną iš Lietuvoje numatytų pirkėjo teisių gynimo būdą – remontą.
„Aplinkybės rodo, kad jūs jau pasirinkote konkretų Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą, kuris yra įvykdytas. Dėl to ir jūsų vėlesnis prašymas pakeisti automobilį į naują arba grąžinti sumokėtus pinigus yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas. Atskirai pažymėtina tai, kad „ARX“ nėra atsakinga už trečiųjų asmenų, įskaitant ir Garantinio aptarnavimo centro, veiksmus, jei šie asmenys automobilio remonto darbus atliko netinkamai“, - laiške pirkėjui dėstė bendrovės „ARX“ direktorius Česlavas Antonovičius.
S. Kanevas DELFI teigė, jog sutinka, kad pats padarė klaidą, iškart nenuvarydamas automobilio į įsigijimo vietą, tačiau nežinojo, jog pagal Lietuvos teisę gamyklinio gedimo atveju iškart turi pasirinkti ar automobilį remontuoti, ar keisti nauju, ar grąžinti pinigus, o Rygos automobilių servisas jam buvo arčiau namų.
Dar trys remontai
Tuo S. Kanevo bėdos su remontuotu automobiliu nesibaigė, jis kreipėsi dėl automobilio informacinio kompiuterio gedimo, nemalonaus kvapo ir vibracijos salone ir aušinimo skysčio nuotėkio, taip pat – dėl blogos vairo padėties ir galiausiai – dėl saugos diržo funkcionalumo.
Galiausiai verslininkas nutarė pasisamdyti teisininkus ir kreiptis į Lietuvos valstybinę ne maisto produktų inspekciją, galutinės išvados iš inspekcijos jis tikisi gegužę.
Bendrovės „ARX“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Linas Barščevičius DELFI patvirtino, kad
įmonės „ARX“ veikla Lietuvoje ir garantinis centras Rygoje „Karlo Motors“ nėra susiję nei teisiniais, nei akcininkų ryšiais.
„Abi šias bendroves galima sieti tik tokiu būdu, kad jos yra bendro „Škoda“ gamintojo atstovų tinklo dalis, dėl ko ir Latvijos bendrovė, ir mūsų bendrovė turi suteikti garantinį remontą „Škoda“ automobiliams, nepriklausomai nuo to, kur jie parduoti. Tačiau teisiškai garantinio aptarnavimo centras Rygoje yra nepriklausoma, savarankiška įmonė“, - sakė jis.
Įmonė „ARX“ S. Kanevo įsigyto automobilio nėra remontavusi.
„Jei automobilis yra suremontuojamas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį, po remonto kreiptis dėl automobilio pakeitimo nauju nebegalima. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymo suteikta teisė pirkėjui pačiam pasirinkti jo teisių gynimo būdą nėra absoliuti. Šiuo klausimu Lietuvos teismų praktikoje vieningai teigiama, kad tais atvejais, kai prekės kokybės trūkumai nėra esminiai, pirkėjui neturėtų būti suteikiama teisė atsisakyti prekės apskritai arba siekti ją pakeisti nauju daiktu, kadangi tai būtų neproporcingas pardavėjo teisių suvaržymas. Todėl net tais atvejais, kai klientas reikalauja
nusipirktą daiktą keisti nauju, jo reikalavimas turi būti pagrįstas ir nepažeisti pardavėjo teisių“, - dėstė jis.
Inspekcija paaiškina, kaip elgtis
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija primena, kad pagal Lietuvoje galiojančias Daiktų keitimo ir grąžinimo taisykles, pirkėjas turi teisę iš pardavėjo reikalauti: arba pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkama, arba sumažinti prekės kainą, arba neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus, arba reikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
„Nagrinėjamu atveju, pirkėjas, kreipdamasis į garantinį servisą, pasirinko reikalavimą pardavėjui per protingą terminą neatlygintai pašalinti prekės trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad jei ir po pasinaudojimo minėta teise, vartotojui kyla įtarimas dėl prekės kokybės, vartotojas turi teisę reikalauti nurodytų teisių, t. y. teisė reikalauti pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke išlieka“, - paaiškina inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Rapolas Beliauskas.
Jis dėsto, jog vartotojui siekiant pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybes preke, vartotojas turi kreiptis raštu į pardavėją nurodydamas prekės trūkumus ir savo reikalavimą.
„Jei per 10 dienų pardavėjas atsakymo nepateikia arba pardavėjo pateiktas atsakymas vartotojo netenkina, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją nurodydamas konkrečius prekės kokybės trūkumus ir savo reikalavimą. Inspekcija per 20 darbo dienų išnagrinėja vartotojo skundo dėl prekės kokybės pagrįstumą ir, nustačiusi, kad vartotojo pretenzija dėl prekės kokybės yra pagrįsta, pasiūlo pardavėjui tenkinti vartotojo reikalavimą“, - sako inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas.
R. Beliauskas atkreipia dėmesį, kad paliekant prekę garantiniame servise yra užpildomas prekės priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodoma priežastis, dėl kurios yra paliekama prekė.
„Automobilio palikimas garantiniame servise garantiniam remontui nenurodant, kad atsisakoma nuo prekės remonto ar nenurodoma kita palikimo priežastis suponuoja, kad automobilis yra paliekamas garantiniam remontui, taigi faktas, kad esant tokioms aplinkybėms, garantinis servisas atliko garantinį remontą, pats savaime negali būti laikoma pardavėjo pareigų pažeidimu“, - paaiškina jis.
Tačiau inspekcija išaiškina, kad jei remontas yra atliekamas nekokybiškai arba vėliau pastebima kitų esminių defektų, dėl jų pirkėjas gali kreiptis į pardavėją ir rinktis, ar daiktą remontuoti, ar pakeisti nauju, ar vienašališkai nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį.
