Pasibaigus visus ketverius metus Lietuvoje pirmą kartą išdirbusio ministrų kabineto kadencijai, dabar jau laikinai pareigas einanti Vyriausybė galiausiai pritarė Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, kuriuose – elektromobilių infrastruktūros plėtrai palankios naujovės. Dažnai viešai kalbėję apie elektromobilių plėtros idėją Lietuvoje, nueinančio ministrų kabineto nariai pritarė, kad nuo kitų metų šalies keliuose atsirastų kelio ženklai, skirti šiai ekologiška laikomai transporto priemonei, ir nusprendė leisti elektromobiliams važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis.

Vilniečių patogumo dėlei

Pakeitimų projektą rengusios Susisiekimo ministerijos teigimu, kitais metais KET atsiras trys su elektromobiliais susiję ženklai, kurie žymės šių transporto priemonių pakrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai negalioja elektromobiliams, taip pat elektromobiliams bei kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą. Atnaujintose KET taip pat numatoma leisti maršrutiniam transportui skirtomis juostomis važiuoti elektromobiliams bei lengviesiems automobiliams, kuriuose važiuoja ne mažiau kaip 4 eismo dalyviai. Tokios juostos bus žymimos elektromobilio ir 4+ simboliais.

„Pastarasis pakeitimas padarytas pasiūlius Vilniaus miesto savivaldybei. Jis įvestas norint paskatinti žmones važiuojant piko metu kooperuotis, nevažinėti keliais atskirais automobiliais. Kurios visuomeninio transporto juostos bus skirtos tokiems automobiliams, spręs pačios savivaldybės“, – spaudai išplatintame pranešime sakė laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis Eligijus Masiulis.

Pirmasis bandymas – vasarą

„Atgimimui“ pakalbinus naujovę pasiūliusios Vilniaus miesto savivaldybės atstovus, paaiškėjo, kad iš tiesų jau yra numatytas konkretus bandomasis projektas KET pakeitimų efektyvumui patikrinti. „Viena iš pirmųjų vietų, kurioje planuojame leisti A juosta važiuoti elektromobiliams ir lengviesiems automobiliams, yra Ukmergės gatvės atkarpa leidžiantis nuo Šeškinės kalno. Šį pirmąjį projektą planuojame pradėti ateinančią vasarą“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vedėjas Eduardas Garbovskis. Tiesa, nei jis, nei Susisiekimo ministerijos atstovas Martynas Čerkauskas kol kas negalėjo pasakyti, kiek ši priemonė pasiteisins ir ar pavyks užtikrinti, kad viešajam transportui skirta juosta važiuotų tik tie, kam leidžia KET, o ne spūsčių ir miesto kamščių siekiantys išvengti sostinės vairuotojai.

„KET laikymosi kontrolę atlieka policija. Todėl klausimą (dėl vairuotojų sąžiningo KET laikymosi autobusų juostos atžvilgiu – aut. pastaba) geriau būtų adresuoti jai“, – sakė M.Čerkauskas.

O E.Garbovskis teigė, kad apie teigiamą arba neigiamą KET pakeitimų poveikį galima bus kalbėti tik apibendrinus pirmojo projekto rezultatus. „Vasarą pradėję projektą įvertinsime policijos kontrolę, vairuotojų kultūrą, o ateityje, atsižvelgdami į rezultatus ir viešojo maršrutinio transporto eismą, teiksime ir daugiau siūlymų, kad tokių vietų būtų ir daugiau“, – komentavo Vilniaus savivaldybės atstovas.

Idėja gera, kriterijus – ne

„Atgimimo“ kalbinta sostinės vairuotoja Vanda sveikino tokią KET naujovę, tačiau abejojo, ar nustatytas kriterijus – keturi ir daugiau eismo dalyviai, važiuojantys elektromobiliu ar lengvuoju automobiliu – yra tinkamas. Pasak ilgametę vairavimo patirtį turinčios Vandos, naujieji KET pakeitimai iš tiesų buvo būtini, nes per kamščius važiuojant į ar iš darbo, praktiškai visose mašinose važiuoja tik po vieną eismo dalyvį, ir „vien dėl to susidaro milžiniški kamščiai“. Kita vertus, ji apgailestavo, kad naujovė bus taikoma tik tiems lengviesiems automobiliams, kuriuose važiuoja net keturi ar daugiau keleivių su vairuotoju.

„Didžioji dalis keturviečių, nedidelių automobilių realiai yra pritaikyti važiuoti dviese, galbūt dar su mažais vaikais. Bet aš neturiu dviejų vaikų, o mano dvi bendradarbės į galą netilptų. Manau, kad reikalavimas važiuoti keturiese yra nelogiškas. Galų gale, važiuojančių po du vienoje mašinoje taip pat nėra daug, todėl Vyriausybė galėtų leisti ir tokiems važiuoti autobusų juosta“, – dėl naujųjų KET pakeitimų apgailestavo ji.

Laikinajai sostinei neaktualu

Vis dėlto, nors su spūsčių problema miestuose susiduria ne tik sostinė, panašu, kad minėti pakeitimai visgi daugiausiai buvo padaryti tik dėl jos. Su padidėjusiais transporto srautais kovojančios Kauno miesto savivaldybės teigimu, spūsčių mastai laikinojoje sostinėje neprilygsta Vilniaus kamščiams, todėl minėti pakeitimai jai yra beveik neaktualūs.

„Šio klausimo Kauno miesto Eismo saugumo komisija dar nesvarstė, šiuo metu Kaune susidaro ženkliai mažesnės eismo spūstys nei sostinėje. Miesto gatvių atkarpose, kuriose šiuo metu įrengtos viešojo transporto eismo juostos, tokiems pakeitimams nėra pagrįsto poreikio. Ateityje, plėtojant viešojo transporto eismo juostų tinklą, ši taisyklė gali būti taikoma ir Kaune“, – „Atgimimui“ nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Kita vertus, jis pridūrė, kad dar iki priimant minėtus KET pakeitimus, Kauno miesto stovėjimo vietose ir aikštelėse, kuriose renkama rinkliava už automobilių stovėjimą, elektromobilių vairuotojai yra atleisti nuo šios rinkliavos. Tokį indėlį į elektromobilių plėtrą Lietuvoje iki priimant KET pakeitimus buvo padariusios ir daugiau savivaldybių.

Plėtros planai – savieigai

Vis dėlto Susisiekimo ministerija teigia, kad didžiausias indėlis į elektromobilių populiarėjimą mūsų šalyje bus ne minėti KET pakeitimai, bet elektromobilių įkrovimo stotelių parko plėtra. Planuojama, kad artimiausiu metu Lietuvoje galėtų būti įrengta iki 150 tokių stotelių. Šiuo metu visoje šalyje jų tėra kelios. Kita vertus, žadant plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių parką, tikimasi privačios, o ne valstybinės iniciatyvos. Kaip „Atgimimui“ sakė laikinojo susisiekimo ministro patarėjas M.Čerkauskas, pati Vyriausybė į elektromobilių įkrovimo stotelių parko plėtrą tiesiogiai nesikiš ir nefinansuos.

„Šiuo metu Vyriausybė nesiruošia investuoti į elektromobilių įkrovimo tinklo vystymą. Manome, kad esant poreikiui tai darys pats verslas“, – nurodė pašnekovas. Paklaustas, ar privatiems investuotojams patikėjus elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrą, bus užtikrinama šių investuotojų kontrolė, kad pastarieji nepiktnaudžiautų monopolininkų teisėmis, M.Čerkauskas atsakė, kad pelningos pirmos investicijos pačios savaime paskatins verslininkų konkurenciją šioje srityje.