Rusijos automobilių gamintojo GAZ renesansas: nuo žlugimo iki kontraktų su „Mercedes“ ir „Volkswagen“

Rusijos automobilių gamintojas „GAZ Group“ prieš keletą metų buvo arti žlugimo, tačiau pastaruoju metu išgyvena tikrą atgimimą. Kompanija atleido nereikalingus darbuotojus, atsikratė nepelningų mašinų gamybos ir pradėjo surinkinėti automobilius užsienio gamintojams, rašo „Automotive News“.

Svarbiausias žmogus, kuris daugiausiai prisidėjo prie GAZ renesanso, yra švedas Bo Anderssonas, buvęs vienas „General Motors“ vadovų. Jis Rusijoje pradėjo dirbti 2009-aisiais, kai GAZ buvo arti bankroto.

Žvelgiant dar keletą metų atgal, 2006 m. GAZ įsigijo teisę gaminti kelių metų senumo „Chrysler Sebring“, kuris Rusijoje buvo pardavinėjamas kaip „Volga Siber“. Jis pakeitė „Volgos“ sedaną, kurio gamybos ištakos siekė dar 1974-uosius.

Tai buvo brangi investicija, kuri leido turėti tuo metu moderniausią automobilį su rusišku prekės ženklu. GAZ tikėjosi per metus pagaminti 65 tūkst. „Siber“ mašinų, tačiau B. Anderssonas projektą sustabdė, kai gamyba buvo pasiekusi vos 9 tūkst. vnt.

„Tai buvo netinkamas automobilis netinkamu metu ir už netinkamą kainą, – įsitikinęs B. Anderssonas. – Žinojau, kad mes gaminsime, o žmonės jo nepirks“.

Baigus „Siber“ gamybą, jis įvedė išankstinio apmokėjimo sistemą, pagal kurią nė vienas automobilis nebus gaminamas, kol GAZ negaus pinigų iš anksto.

Atvykęs į Rusiją, švedas susidūrė su verslo aplinka, kurioje klesti korupcija, kur darbuotojai nevengia girtuokliauti ir vagia iš savo įmonės. „Pasakiau akcininkams ir ponui Putinui, kad korupcija yra didelė problema šalyje, – apie drąsų žingsnį pasakojo B. Anderssonas. – Kai gavau šį darbą, nutariau, kad visiškai netoleruosiu korupcijos“.

Tokie įsitikinimai daug kam nepatinka, todėl GAZ vadovas turi asmens sargybinį.

Išgelbėjo „Gazelle“

Nutraukus „Siber“ gamybą, visi kompanijos resursai buvo sutelkti į komercinio automobilio „Gazelle“ gamybą. Tuo metu tai buvo ketvirtos kartos „Ford Transit“ kopija iš 1986-ųjų. „Gazelle“ sudarė pusę įmonės pajamų, nors jis buvo praktiškai neatnaujintas nuo pristatymo 1994 m.

57-erių B.Anderssonas ėmėsi griežtų priemonių siekdamas pagerinti automobilio kokybę. Jis pareikalavo, kad 220 atstovybių kasdien siųstų ataskaitas apie gedimus. „50 proc. problemų buvo iš detalių tiekėjų pusės“, – sakė jis.

Prastos kokybės detalės, net jei jos buvo pačių gamintos, atsidūrė už borto, o vietoj jų buvo pasirinkta žinomų tiekėjų produkcija.

2010 m. GAZ pristatė atnaujintą furgoną „Gazelle Business“. „Mes pradėjo dirbti su „ZF Sachs“, „Bosch“, „Magna“ ir kitais. Tai padėjo pasakyti rusams, kad toks automobilis yra „kažkas kitokio“, – tvirtino kompanijos vadovas.

Mažiau yra daugiau

Pernai gamyba pasiekė 130 725 vnt. ir sugrįžo į prieškrizinį lygį. Pabrėžiama, kad tai buvo pasiekta su perpus mažiau darbuotojų.

GAZ turėjo 100 tūkst. darbuotojų, kai prie kompanijos prisijungė B. Anderssonas. Dabar šis skaičius siekia 53 tūkst. Be to, vadovaujančių žmonių skaičius nuo 14 tūkst. sumažėjo iki 3 tūkst.

Kompanijos gamykla Nižnij Novgorode taip pat susitraukė – nuo 3 mln. kv. metrų iki 1 mln. kv. metrų. „Kai pradėjau dirbti, turėjome 482 pastatus. Po pirmų metų uždariau 100 pastatų. Šiemet atsisakysime dar 50“, – pasakojo B. Anderssonas.

Kontraktai su „Mercedes“, „Volkswagen“, „General Motors“

Kai kurie nebereikalingi pastatai dabar atlieka kitą funkciją – čia pagal kontraktus su užsienio kompanijomis surenkami įvairių markių automobiliai. GAZ surenka Rusijos rinkai skirtus „Škoda Yeti“, kitąmet bus pradėta „Octavia“ ir „Volkswagen Jetta“ gamyba. Bendra gamyba „Volkswagen“ grupei sieks 110 tūkst. vnt. per metus.

Kitame pastate GAZ pradės surinkinėti „General Motors“ modelį „Chevrolet Aveo“ (32 tūkst. vnt. kasmet). O „Gazelle“ surinkimo linijoje bus gaminami ir „Mercedes-Benz Sprinter“ komerciniai automobiliai – po 20 tūkst. vnt. per metus.