Neseniai DELFI rašė, kad Šiaulių bendrovė „PB Group“ pradeda prekybą „Electron Twingo“ – įprasto 2002-ųjų modelio „Renault Twingo“ pagrindu perdarytu elektromobiliu. Pirmiesiems 10 pirkėjų ši Lietuvoje perdaroma transporto priemonė turėtų atsieiti po 25 tūkst. litų, vėliau kaina kils. Teigiama, kad „Electron Twingo“ galima įkrauti per kelias valandas naudojant paprastą buitinį elektros lizdą – įkrovimo kaina siektų apie 4–5 litus, o vienu įkrovimu galima nuvažiuoti 80–100 km atstumą. Bendrovė pripažįsta, kad „Electron Twingo“ yra orientuotas daugiausia į vidaus rinką, kur susidomėjimas ir galimybės įsigyti elektromobilį dar nėra pakankamai išplėtotos, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų susidomėjimas alternatyviomis transporto priemonėmis pamažu, bet auga.
Vizija vieša, jos studija – ne
Toks šiauliečių žingsnis galėtų būti laikomas atsaku į valdžios demonstruojamą neveiksnumą elektromobilių plėtros klausimu. Prieš porą metų Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pristatė elektromobilių plėtros viziją, kurioje nurodė, kad iki 2015 m. bus sukurtas bandomasis elektromobilių baterijų įkrovimo/keitimo infrastruktūros tinklas viename iš šalies didmiesčių; iki 2030 m. – visiškai elektrifikuotas ir automatizuotas viešasis transportas Lietuvos didžiuosiuose miestuose, o ekologiškų automobilių parkas šalies miestuose sudarys iki 40 proc. visų automobilių; galiausiai, iki 2050 m. Lietuvos ekologiškų automobilių parkas bus išplėstas iki 50 proc. visų automobilių.
Šiai vizijai pagrįsti šiemet trijų ministerijų (Susisiekimo, Ūkio ir Energetikos) užsakymu buvo atlikta elektromobilių plėtros studija, turėjusi atsakyti į klausimus, susijusius su ekologiškų transporto priemonių ateitimi Lietuvoje. Tačiau studijos rezultatai nei visuomenei, nei žiniasklaidai kol kas nėra viešinami. Argumentuojama, kad už ją dar nesumokėta.
Būtinas valdžios ryžtas
Neseniai Susisiekimo ministerijos skelbtame antros pakopos studijų baigiamųjų darbų konkurse trečiąją vietą laimėjusi VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto vadybininkė Gintarė Zorskaitė savo darbe „Elektromobilių pakrovimo sistemos galimybių analizė Lietuvoje“ išanalizavo Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų šalių patirtis planuojant ir įrengiant elektromobilių infrastruktūrą ir Lietuvos galimybes tokią patirtį pritaikyti. Ji mano, kad valdžia ryžtingai nesiekia elektromobilių plėtros mūsų šalyje.
„Išnagrinėjusi elektromobilių paplitimo galimybes Lietuvoje, manau, jog šios ekologiškos transporto priemonės plėtra priklausys nuo valstybės požiūrio, strategijos ir politikos šiai transporto rūšiai. Kol Lietuvoje nebus pradėta vystyti elektromobilių infrastruktūra, iš pradžių – Vilniuje ir pagrindiniuose magistraliniuose keliuose, realaus elektromobilių paplitimo Lietuvoje nebus galima planuoti. Valstybinės institucijos, norėdamos skatinti elektromobilių plėtrą mūsų šalyje, turi sukurti palankias įsigijimo ir stovėjimo vietų miesto centre sąlygas elektromobilių savininkams, kaip, pvz., tai atliekama Estijoje ir kitose šalyse“, – teigė pašnekovė.
Valdžioje – viena, prieš rinkimus – kita
Visgi, nepanašu, kad artimiausiu metu G.Zorskaitės pastebėjimai išsipildytų. „Atgimimui“ atsiųstų pagrindinių Seimo rinkimuose besivaržančių partijų komentaruose dėl elektromobilių ateities Lietuvoje matyti, kad šiai sričiai tinkamą dėmesį skiria toli gražu ne visi – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija atsakymų apskritai nepateikė.
„Liberalų sąjūdis palaiko elektromobilių plėtrą Lietuvoje. Valstybė turi užtikrinti tinkamą infrastruktūrą bei geras sąlygas, kad elektromobiliai būtų prieinami vartotojams. Jeigu tai bus padaryta, o pačių elektra varomų automobilių kaina taps konkurencinga, dauguma vairuotojų patys persės prie tokių automobilių“, – teigiama Liberalų sąjūdžio atsiųstame komentare.
Įdomu tai, kad šios partijos atstovui ketverius metus vadovaujant Susisiekimo ministerijai, realios pažangos šiuo klausimu padaryta nebuvo. Buvo laikomasi pozicijos, kad elektromobiliai yra turtingųjų visuomenės sluoksnių užgaida, todėl esą nėra reikalo jų subsidijuoti ar jiems taikyti mokestines lengvatas ir tokiu būdu padaryti juos prieinamesnius vartotojams.
Vizija užsiimtų tik patekę į valdžią
Darbo partija neatmeta galimybės subsidijuoti elektromobilius, tačiau teigia, kad pirma būtina išspręsti įsisenėjusias šilumos ūkio problemas.
„Jeigu Darbo partijai bus suteikta galimybė dalyvauti formuojant Vyriausybės programą, sieksime įgyvendinti savo programos nuostatas: „Parengti elektromobilių plėtros strategiją; plėtoti Lietuvoje elektromobilių infrastruktūrą.“ Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra yra skatinama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Infrastruktūros vystymo projektus galima finansuoti ir pardavus perteklinius taršos leidimus.“
Kita vertus, „darbiečiai“ negali atsakyti, kokią transporto dalį elektra varomos susisiekimo priemonės galėtų sudaryti artimiausioje ateityje Lietuvoje: „Į šį klausimą galėsime atsakyti tik būdami valdžioje. Viešasis transportas, varomas elektra, jau dabar užima pakankamai didelę keleivių pervežimo dalį, į kurią įeina susisiekimas traukiniais ir troleibusais. Belieka pradėti eksploatuoti elektrobusus.“
Plėstų infrastruktūrą ir lengvatas
Socialdemokratai elektromobilių parko plėtrą Lietuvoje planuoja skatinti per mokestines lengvatas ir infrastruktūros plėtrą. Siūloma įkrovimo stotelių tinklo plėtros finansavimo programa bendriems valstybės, savivaldybių ir/arba privataus sektoriaus įmonių parengtiems projektams. Taip pat žadama taikyti lengvatinį PVM (iki 0 proc.) tarifą įsigyjamiems elektromobiliams ir skatinti savivaldybes taikyti automobilių stovėjimo mokesčių lengvatas elektromobilių savininkams, o elektra varomam komerciniam transportui siūloma taikyti nulinį kelių mokesčių tarifą. Ketinama sudaryti sąlygas savivaldybių valdomoms viešojo transporto įmonėms gauti reikalingą finansavimą elektra varomų transporto priemonių pilotinių projektų įgyvendinimui miestų teritorijose.
Socdemai tikisi, kad po ketverių metų elektra varomos transporto priemonės sudarys apie 5 proc. viso trumpų atstumų (miestų teritorijose) viešojo transporto autoparko, bet pripažįsta, kad privačiame sektoriuje elektromobilių parko plėtra bus lėtesnė nei viešajame: „Čia elektromobilių skaičius per ketverius metus galėtų pasiekti 1 proc. visų šalies keliuose važinėjančių automobilių.“
