Elektromobiliai dar neveža, bet jau vilioja

Kol Susisiekimo ministerija dar tik rengia elektromobilių plėtros studiją, valstybinės ir privačios verslo įmonės, tarp jų net ir strateginis Visagino AE investuotojas „Hitachi“, bando burtis į iniciatyvinę grupę ir kartu plėtoti Lietuvoje elektromobilių infrastruktūrą.

Lietuvoje kol kas nėra aiškios valstybinės elektromobilių plėtros strategijos. Tą „Atgimimui“ yra patvirtinę ne tik elektromobilius aptarnaujančios ir jų dalimis prekiaujančios bendrovės UAB „Elinta“ direktorius dr. Vytautas Jokužis ar elektromobiliu po Lietuvą keliavęs visuomenininkas Tadas Langaitis, bet ir susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas, pripažinęs, kad dar net nėra atliktos elektromobilių plėtros studijos – ją planuojama užbaigti tik rugsėjo mėnesį.

Kadangi nėra apibrėžtos strategijos, nėra ir už elektromobilių infrastruktūros plėtrą atsakingų institucijų, todėl elektra varomo transporto plėtra šiuo metu vyksta be bendro plano. Elektromobilių gamintojai kol kas taip pat skeptiškai žvelgia į Lietuvos rinką, nes nejaučia gyventojų susidomėjimo ir žino, kad šalyje nėra išplėtotos infrastruktūros. O ir elektromobilių kaina gyventojams šiuo metu yra per didelė, todėl be papildomo skatinimo jie dar kurį laiką daugumai bus neįperkami.

Tačiau valstybinis elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB „Lesto“ nusprendė nelaukti Susisiekimo ministerijos strategijų, direktyvų ar subsidijų ir savarankiškai imtis elektromobilių plėtros, sutelkti visas suinteresuotas įmones, valstybės institucijas bei kitas organizacijas, – net ir strateginį Visagino AE investuotoją „Hitachi“.

Ieško iniciatyvos rėmėjų

„Šiuo metu Lietuva dar tik rengiasi plėtoti elektromobilių infrastruktūrą: vertinamos galimybės ir jai būtini žingsniai. Šia tema atlikome pirminę analizę, taip pat vyksta kitos studijos. Tačiau „Lesto“ siekia jau dabar suburti elektromobiliais besidominčias įmones, tiekėjus, infrastruktūros plėtotojus ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, sukurti pirmąjį veikiantį precedentą Lietuvoje“, – paaiškino AB „Lesto“ elektromobilių iniciatyvų ir inovacinių projektų kuratorė Kristina Milčienė.

Anot jos, prie šios iniciatyvos galėtų prisijungti tiek elektromobilių norinčios įsigyti įmonės, tiek gamintojai, tiek infrastruktūros plėtotojai: „Sutelkę atskirų suinteresuotų grupių veiklas galėtume nuveikti daugiau ir pasiekti reikšmingesnį rezultatą. Itin vertintume lietuvišką kapitalą ir mokslinį potencialą – elektromobilių sritis yra nauja ir inovatyvi, o rinka greitai auganti. Manome, kad tai prisidėtų ne tik prie gyventojų gerovės, tačiau ir prie valstybės socialinės bei ekonominės plėtros, eksporto plėtros.“

Patirties semiamasi iš Japonijos

Tiesa, paramos iniciatyvai tikimasi ne tik iš lietuvių kapitalistų ir mokslininkų. Prie elektromobilių infrastruktūros plėtros užsimota pritraukti strateginį VAE investuotoją „Hitachi“. Praėjusį mėnesį AB „Lesto“ kartu su „Hitachi“ ir Neringos savivaldybės atstovais tarėsi dėl galimybės pasirašyti ketinimų protokolą investuoti į elektromobilių infrastruktūros projektą Neringoje.

„Neringos savivaldybė yra įsikūrusi žmogaus poveikiui jautrioje teritorijoje, todėl jaučiame didelę atsakomybę plėtodami kurorto infrastruktūrą. Kaip teigia turizmo srities specialistai, Neringos kurortas yra vienas tinkamiausių Lietuvoje ekoturizmo paslaugoms plėtoti. Galbūt ateityje ekoturizmas galėtų būti viena iš kurorto krypčių“, – elektromobilių plėtros potencialą Neringos savivaldybėje apibūdino jos meras Antanas Vinkus.

Iš pradžių norima Neringos miestą aprūpinti 20 nuomai skirtų elektromobilių ir įrengti greitojo įkrovimo stoteles, kuriose automobiliai galėtų būti įkrauti per 20 minučių, bei gatvės įkrovimo stoteles, kuriose įkrovimas užtruktų keturias valandas. Panašus elektromobilių nuomos ir naudojimo modelis veikia Japonijos Okinavos saloje, kur yra 220 nuomojamų „Nissan Leaf“ elektromobilių ir įrengtos įkrovimo stotelės. Saloje apsilankę turistai gali išsinuomoti elektromobilį ir prireikus jį įkrauti jiems patogiose vietose, o už sunaudotą elektros energiją atsiskaityti išvykdami iš salos. Bendrovė „Hitachi“ minėtuose elektromobiliuose yra įdiegusi informacines sistemas, kurios fiksuoja elektros sąnaudas ir pateikia šią informaciją elektromobilius nuomojantiems turizmo centrams.

Projektą Neringoje tikimasi finansuoti perteklinius taršos leidimus pardavus gautomis lėšomis. Jei pavyks sėkmingai pritaikyti šį finansavimo modelį ir iki šių metų pabaigos bus sėkmingai įvykdytas sandoris su galimais taršos leidimų pirkėjais, ekologiško transporto projektas Neringos mieste galėtų būti įgyvendintas 2013 metais.

Pavyzdį galima imti ir iš kaimynų

Būtent pagal tokią finansavimo schemą Estija aplenkė Baltijos kaimynes ir diegdama šalyje ateities transportą. Estijoje už taršos leidimus gautomis lėšomis subsidijuojami bet kurių markių elektromobiliai – iki pusės kainos, bet ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų, kartu pirmiesiems pirkėjams suteikiamos nemokamos įkrovimo stotelės. Estija taip pat įsigijo greitojo krovimo prietaisų ir 507 elektromobilius „Mitsubishi i-Miev“ socialinėms reikmėms. Tokiu pavyzdžiu nusprendė pasekti ir Latvija, kuri šiemet rengiasi pristatyti analogišką elektromobilių plėtros finansavimo modelį.

Lietuva šiose elektromobilių plėtros varžybose kiek atsilieka, nes manoma, kad elektromobiliai yra prabangos prekė, todėl, net ir gavus lėšų už parduotus taršos leidimus, esą nebus reikalo jiems taikyti mokestinių lengvatų ar papildomų subsidijų. Nors, AB „Lesto“ teigimu, būtent tai labiausia paskatintų elektromobilių parko ir jo infrastruktūros plėtrą mūsų šalyje. Tiesa, pripažįstama, kad yra ir kitų būdų elektromobilių plėtrai paskatinti.

„Sutelkus pajėgas ir aktyviai išnaudojus galimas finansavimo priemones, Lietuva galėtų išnaudoti ir kitas galimybes: jau 2013-aisiais viešojo transporto parke galėtų pasirodyti pirmieji elektrobusai, riedėti elektriniai mokykliniai autobusiukai; vietose, kur judėjimas aktyvus, o gamta ypač saugoma, pvz., Neringoje, Druskininkuose, galėtų veikti elektromobilių dalijimosi (angl. „car sharing“) sistema“, – teigė K.Milčienė.

Atrodo, kad į tokius AB „Lesto“ raginimus, tik dar prieš juos paviešinant, sureagavo „Lietuvos paštas“, savo vadybininkų kasdienėms reikmėms išsinuomojęs elektromobilį „Tazzari Zero“.

„Elektromobilis tikrai turi privalumų. Matome, kad sprendimas išsinuomoti elektromobilį tikrai pasiteisino, todėl planuojame plėsti elektromobilių parką. Tačiau kada tai padarysime ir kiek iš viso turėsime elektromobilių, kol kas pasakyti dar negalime“, – apie sprendimą išsinuomoti elektromobilį teigė „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.