„Autotyrimų“ duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus „Regitros“ pradinius duomenis, per pirmuosius tris 2011 m. ketvirčius Lietuvoje iš viso įregistruoti per 11 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, t.y. 93 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2010 m. tačiau dar 38 proc. mažiau nei per pirmuosius devynis 2007 m. mėnesius. Tačiau šis augimas gali būti pristabdytas antros krizės bangos.
Prieš trejus metus, prasidedant pirmajai krizės bangai, naujų automobilių pardavimai žemyn smigo per kelis mėnesius, pardavėjai staigų nuosmukį skaičiavo kartais, o dėl pilnų sandėlių buvo priversti siūlyti keliasdešimties procentų nuolaidas.
Vyriausybei mažinant augimo prognozes, o ekonomikos analitikams kalbant apie galimą naują krizės bangą, pardavėjai ramesni – sandėliai gerokai tuštesni, įmonės išlaidas apsikarpiusios, tačiau nerimą kelia greitai mažėjantys pardavimai, kai kur jie sumenko beveik du kartus.
„Kadangi automobilis tokia prekė, kad ne duona ir ne sviestas, mes tikriausiai ir būsime pirmieji, kurie tai pajunta“, - sako „Žaibo ratas Vilnius“, prekiaujančio „Opel“, „Chevrolet“ ir „Saab“ automobiliais komercijos direktorius Vilandas Burnys. Anot V. Burnio, rinką išgąsdino ir banko „Snoras“ bankrotas ir kalbos apie euro zonos krizę, kurios rūpesčiai jau pasiekia ir Lietuvą. Didelė dalis įmonių investicijas į automobilių parką nusprendė atidėti.
Kai kurie pardavėjai skaičiuoja, kad parduodamų automobilių skaičius nuo vasaros sumažėjo beveik dvigubai, pavasarį laukiama dar mažesnių pardavimų.
„Rinka sulėtėjo. Ir jeigu vasarą galvojome, kad tai tiesiog atostogų metas, tai dabar galime pasakyti, kad tai rinkos pokytis. Ir tas pirkimas apmažėjęs, tie atsiliepimai spaudoje ir pastarieji įvykiai sumažino tempus pirkėjų. Jeigu iki rugpjūčio parduodavome 200, tai šiai dienai apie 125 automobilius, beveik šimtu automobilių mažiau“, - pasakoja „Moller Auto“ įmonės, parduodančios „Volkswagen“ automobilius, pardavimų vadovas Tomas Visakavičius. Jis tikisi, kad pavasariop pavyks parduoti bent 100 automobilių per mėnesį.
T. Visakavičius tvirtina, kad bankai ir toliau be didesnių rūpesčių finansuoja naujų automobilių pirkimus, tačiau įmones ir fizinius asmenis labiau sulaiko antros krizės bangos nuojautos.
„Kalbame su klientais ir matome, kad jie atidėlioja savo planus, nukelia šiek tiek į priekį. Sunku pasakyti, ar tai paveiktų kainas. Kol kas nėra numatyta, bet į metų pabaigą turime numatę akcijų“, - kalba jis. Tačiau T. Visakavičius neabejoja, kad labai didelių nuolaidų tikėtis neverta. Panašios nuomonės laikosi ir V. Burnys.
„Drastiško kritimo neturėtų būti, ir kainos smarkiai tiek nekris. Nes jau ir gamintojai, ir pardavėjai elgiasi atsargiai. Tokių sandėlių nebeturi kaip prieš krizę. Tada kainos nukrito, nes buvo labai sandėliai dideli ir reikėjo juos kažkaip išparduoti, nes stovintys pinigai yra blogiau, jie turi judėti, kad ir su nuostoliu. Tuo momentu turėjome labai daug automobilių. Ir kainos tikrai nekris, nes jos pakilę dabar maždaug 1,5 proc.“, - sakė V. Burnys.
Anot jo, žvelgiant į pirmą kitų ketvirtį, jau dabar matyti, kad užsakymų nebus daug. Daugiausia automobilius atnaujina įmonės, per krizę labai taupiusios, o fiziniai asmenys ir toliau baiminasi investuoti į naujus automobilius.
„Žiūrint į pavienius įmonių užsakymus – jų labai mažai“, - teigia ir T. Visakavičius.
Liepą iš Lietuvos turgaviečių, kur parduodami daugiausia dėvėti automobiliai, pasitraukė vieni pagrindinių klientų – baltarusiai ir kazachai, kurie prisijungė prie Rusijos muitų zonos. Tačiau ir tada pardavėjai nežadėjo mažinti kainų, nes tikėjosi, kad pirkti pradės lietuviai – iki to laiko dėl geresnių automobilių varžęsi su pirkėjais iš užsienio. Marijampolės automobilių turgų valdančios „Turto rizikos sprendimai“ vadovas Eimantas Perliba sako, kad krizinės nuotaikos prekybos dar neužvaldė, bet pardavimai sulėtėjo.
„Kaip pirko, taip ir perka, tik ne tiek daug, kaip anksčiau. Jaučiasi kažkiek, galbūt lietuvaičiai jau daugiau mažiau apsipirko“, - svarstė E. Perliba.
