Bauda – 100 litų

Klaipėdiečio manymu, jis turėjo visus reikiamus dokumentus ir teisę važinėti šiuo automobiliu Lietuvoje. Tačiau vairuotojui vis tiek buvo skirta 100 litų bauda už tai, kad neturėjo draudimo.

Pastarosiomis savaitėmis dėl esą netinkamų draudimo dokumentų buvo nubausti du vairuotojai. Abu juos sustabdė Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas Jonas Dičius.

Nubaustieji kreipėsi į Klaipėdos kelių policijos biurą su pretenzijomis. Ar pelnytai šiems vairuotojams skirtos baudos, aiškinasi ir Lietuvos draudikų biuras.

"Pareigūnas turbūt nėra matęs tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo. Jie įpratę išvysti paprastą draudimo polisą arba pasienio draudimą", – aiškino nubaustuosius klientus apdraudęs draudimo brokeris Gintaras Rukuiža.

Draudimas – ne ES piliečiams

"Yra skirtingos draudimo rūšys – įprastas civilinės atsakomybės draudimas, arba žalioji kortelė, ir pasienio draudimas", – aiškino G.Rukuiža.

Esą užsieniečiams arba mūsų šalyje neregistruotoms transporto priemonėms, pavyzdžiui, atplukdytoms keltu, privalu įsigyti pasienio draudimą.

"Nubaustajam mano klientui draudimas buvo atspausdintas ant žaliosios kortelės formos, o skyrėsi tik tuo, kad jame buvo nurodyta įmokos suma ir laikotarpis, kuriuo jis galioja", – aiškino G.Rukuiža.

Tokį draudimą išvydęs policijos pareigūnas nustebo todėl, kad tokius pasienio draudimus dažniausiai perka rusai, baltarusai, bet ne ES šalių piliečiai.

Todėl toks draudimo polisas, pateiktas Lietuvos piliečio, sėdinčio prie Anglijoje registruoto automobilio vairo, sukėlė įtarimų.

Žada pradėti tyrimą

Klaipėdos kelių policijos biuro viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis tikino, kad tokio pasienio draudimo poliso ES piliečiui draudimo brokeris neturėjo teisės išduoti.

"Konsultavomės su Draudikų biuro specialistais, jie tikino, kad dėl šio brokerio išduoto poliso bus pradėtas tyrimas", – sakė R.Šideikis.

Tačiau tokie ketinimai brokerio G.Rukuižos neišgąsdino.

"Lietuva dar kartą pasirodys kaip bananų valstybė", – sakė jis.

Bausti neturėjo

Transporto priemonių draudikų biuro vadovas Algirdas Križinauskas tikino, kad, nematęs nubaustųjų vairuotojų dokumentų, situaciją komentuoti gali tik teoriškai.

"Tiek žalioji kortelė, tiek pasienio draudimo polisas Lietuvoje neturėtų būti pardavinėjamas ES šalių piliečiams. Mūsų žalioji kortelė apsaugos Lietuvoje nesuteikia, ji galioja tik užsienyje", – aiškino specialistas.

Laikomasi taisyklės, kad ES šalių piliečiai tokius polisus turi pirkti savo šalyse.

Pasak pašnekovo, Anglijoje mašiną pirkęs vairuotojas draudimo polisą turėjo įsigyti toje šalyje, kur ją registravo.

"Lietuviškas pasienio draudimas reikalingas tuomet, jei į Lietuvą per išorinę ES sieną įvažiuojantis pilietis, nesvarbu dėl kokių priežasčių, neturi savo valstybės išduotos žaliosios kortelės", – aiškino A.Križinauskas.

Draudikų biuro vadovas priminė, kad pasienio draudimo liudijimas skiriasi nuo žaliosios kortelės, nes jis suteikia apsaugą tik ES šalyse.

Tikrinti neturi teisės

Paklaustas, ar vis dėlto Anglijoje registruoto automobilio savininko turėtas draudimo polisas buvo galiojantis Lietuvoje, A.Križinauskas atsakė teigiamai. Draudimo dokumentą vairuotojas turėjo, jis buvo teisėtas ir galiojantis. Tačiau Draudimo biuro vadovas pareiškė, kad Anglijoje registruoto automobilio joks policijos pareigūnas išvis neturėjo tikrinti.

"Yra tokia ES direktyva, kuri nurodo, kad europietiškų transporto priemonių draudimo polisų patikra iš viso neturi būti vykdoma. Pavyzdžiui, automobiliu su lietuviškais numeriais drąsiai galite važiuoti per visą Europą ir niekas neturi tikrinti jūsų draudimo", – tikino A.Križinauskas.

Galiojanti žalos atlyginimo tarp valstybių tvarka numato, kad visą žalą apmoka tos valstybės, kurios pilietis svetimoje šalyje sukėlė avariją, Nacionalinis draudimo biuras.

Teigiama, kad šimtaprocentinis žalų apmokėjimas tarp valstybių yra labai brangus "malonumas" nacionaliniams Draudikų biurams. Tačiau tokiais atvejais nacionaliniai Draudikų biurai patirtus nuostolius išsireikalauja regreso tvarka iš avarijos kaltininko.

"Todėl ir nereikalinga patikra. Juk Europos policininkai negali išmokti visų šalių draudimo dokumentų pavyzdžių", – tikino A.Križinauskas.

Nesusipratimų kyla užsienyje

Tokią žinią išgirdęs Klaipėdos kelių policijos viršininkas Ramūnas Šideikis vos nenukrito nuo kėdės.

"Kaip? O ką sako Kelių eismo taisyklės? Nuo kada čia tokia tvarka?" – amo neteko pareigūnas.

Pasak R.Šideikio, vairuotojas, automobiliu išriedėjęs į Lietuvos kelius, privalo turėti transporto priemonės dokumentus, vairuotojo pažymėjimą bei mašinos draudimą.

"O jei užsienyje registruotu automobiliu važiuoja nusikaltėlis? Mes privalome tikrinti visus dokumentus", – tvirtai nuomonę gynė pareigūnas.

A.Križinauskas tikino, kad nacionalinis Draudikų biuras turėtų aiškintis ir priešingo pobūdžio istorijas – neteisingai užsienyje nubaustų lietuvių atvejus.

Klaipėdos kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros biuro viršininkas Ričardas Kačinas prisiminė Airijoje kilusį skandalą dėl lietuvių vairuotojų pomėgio drausti automobilius Lietuvoje.

"Maždaug prieš metus airiai pareigūnai masiškai nuvilkdavo lietuvių mašinas į stovėjimo aikšteles ir uždrausdavo jas eksploatuoti, nes lietuviai pateikdavo Lietuvoje įsigytus draudimo dokumentus. Tačiau vyrai suprato, kad draudimą reikia pirkti ten, kur registruojama mašina", – prisiminė R.Kačinas.

Kasmet nacionalinis Draudikų biuras išmoka apie 7–8 mln. litų nedraustų vairuotojų padarytoms žaloms padengti.

Per metus 2 tūkst. neapsidraudusių vairuotojų patenka į eismo įvykius.

Lietuvoje važinėja apie 150 tūkst. nedraustų automobilių.

5–6 lietuviai Anglijoje per metus gauna baudas už tai, kad pareigūnai nepripažįsta lietuviškos žaliosios kortelės.

80 proc. eismo įvykių, padarytų automobiliais, registruotais Anglijoje, būna net nedrausti. Beveik visi tokių įvykių dalyviai yra Lietuvos piliečiai.